Ką prekybininkai mano apie kainų lyginimo platformas

„Verslo žinios“: Ką prekybininkai mano apie kainų lyginimo platformas
Publikuota: 2017-02-09 Autorius: Rūta Vizbarienė

Kainų lyginimo platformos mažmeninėje prekyboje maisto produktais yra gana nauja sritis, kurios ateitis daugiausia priklauso nuo techninių galimybių rodyti produktų kainas realiu laiku ir investicijų. Prekybininkai abejoja jų ateitimi, nes kainos parduotuvėse esą keičiasi labai dažnai, o ekspertai pabrėžia, kad kokybiškai dirbančios tokio pobūdžio platformos apkarpytų prekybininkų maržas.

Kristina Maikštėnienė, ISM universiteto Rinkodaros strategijos ir Tarptautinio verslo programų vadovė, vyriausioji lektorė, sako, kad kainų lyginimo platformos anksčiau buvo siejamos su tokiomis rečiau perkamomis, brangesnėmis prekėmis kaip elektronika ar draudimas, tačiau Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų mokslininkų tyrimai rodo, kad auga ir kasdienių bei maisto prekių kainų lyginimo poreikis.
„Kainų lyginimo platformų paplitimas tiesiogiai susijęs su kainų duomenų skaitmeninio surinkimo ir kaupimo galimybėmis: verslo modeliai, kai kainos surenkamos rankiniu būdu, ilgalaikės perspektyvos neturi“, – įsitikinusi pašnekovė.

Audrius Savickas, konsultacijų bendrovės „Strategy Labs“ rinkodaros ekspertas, neabejoja, kad ateityje technologijoms teks vis svarbesnis vaidmuo.
„Tam tikros programėlės sujungs telefonus į bendrą sistemą arba šaldytuvai skenuos produktus pagal prekių kodus ir tokiu būdu bus renkamos jų kainos“, – apie naujas galimybes kalba p. Savickas.

Kainų lyginimo platformos yra aktualios vartotojams, tačiau kol kas jas sunku pritaikyti maisto produktų prekyboje, mano Giedrė Bielskytė, „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė.

„Maisto, ypač šviežio, produktų kainos dėl didelės konkurencijos ir greitos tinklų reakcijos į konkurentų veiksmus per tris dienas gali pasikeisti tris kartus. Jeigu jos nesikeičia kainų lyginimo platformoje, šis įrankis praranda prasmę“, – sako p. Bielskytė.

Papildomos vertės
Tomas Kibildis, e. parduotuvės „Barbora“ direktorius, teigia, kad JAV, Didžiosios Britanijos pavyzdys rodo, jog kainų lyginimo platformos vartotojams yra aktualios ir gali būti naudingos ne tik ieškant geriausių kainų, bet ir gaunant papildomų verčių iš savo parduotuvės. Vienos kainų lyginimo platformos veikia kaip nepriklausomi paslaugos teikėjai, kitas plėtoja didieji maisto ir kasdienių prekių tinklai. Pavyzdžiui, „Wallmart“ programėlė leidžia palyginti pirkėjo čekį su kitų tinklų kainomis akcijų metu, ir jei „Wallmart“ prekė kainuoja daugiau, pirkėjui kompensuojamas skirtumas.
„Svarbiausias klausimas, manau, yra kainų lyginimo platformos kokybė – vartotojams, kaip ir mažmeninės prekybos rinkos dalyviams, reikia, kad platforma būtų patikima, veiktų realiu laiku ir lygintų analogiškas prekes. Didesnėje rinkoje su didesnėmis investicijomis tą kokybę pasiekti, matyt, yra paprasčiau“, – komentuoja p. Kibildis.

Didelė duomenų bazė
Giedrė Pukienė, aljanso „Aibė“ Rinkodaros departamento direktorė, įsitikinusi, kad kiekvienas verslas yra perspektyvus, – viskas priklauso nuo to, kaip jis plėtojamas, prižiūrimas, kokie partneriai pasirenkami, kaip vykdoma veikla, kaip bendraujama su klientais.
„Kainų lyginimo platformos Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius, ypač maisto prekių kategorijoje. Kol kas šios platformos dirba gana mėgėjiškai – pasiima prekybininkų internetinėje erdvėje skelbiamus leidinius ir skelbia juos savo puslapiuose“, – teigia p. Pukienė.
Anot jos, norint turėti kokybišką platformą, reikalinga didžiulė duomenų bazė: prekių nuotraukų, prekių aprašymo, brūkšninių kodų. Ir šią informaciją reikia nuolat atnaujinti.
„Prekės nuolat kinta, gamintojai keičia pakuotes, keičiasi ženklinimo reikalavimai, prekių akcijos keičiasi kone kasdien – tai kasdieninis prekybininkų darbas, į kurį šios platformos greitai nereaguoja, informacija automatiškai neatsinaujina, atsiranda klaidų tikimybė“, – sako p. Pukienė.

Formuoja nuomonę
Pasak Renatos Dantės, „Maximos LT“ komunikacijos vadovės, norint tiksliai palyginti prekių kainas, reikia lyginti visiškai vienodas arba itin panašias (identiško svorio, talpos, kuo panašesnės kokybės, tam pačiam pirkėjų segmentui skirtas) prekes ar prekių krepšelį. Tai padaryti sudėtinga, nes asortimentas prekybos tinkluose skirtingas ir labai platus, o lyginant neidentiškas prekes yra didelė klaidų tikimybė. Pirkėjams prekių palyginimas nėra labai naudingas, nes jie gali nesunkiai susidaryti klaidingas išvadas apie kainas, tęsia ji.
„Pirmiausia netikslumų atsiranda lyginant prekes, kurios parduodamos reguliaria kaina, su prekėmis, kurioms taikomos nuolaidos, taip pat – panašios kategorijos, tačiau neidentiškas prekes, nes net juoda duona juodai duonai nėra lygi“, – teigia p. Dantė.
Kitas veiksnys, kurį sunku suvaldyti, yra mažmeninės prekybos dinamika: kainos keičiasi greitai, o akcijos galioja tam tikru laikotarpiu ir jam praėjus baigiasi. Todėl kainų lyginimo platforma turėtų užtikrinti, kad pirkėjams bus pateikta būtent tuo metu galiojanti prekės kaina, kad atėjęs į parduotuvę įsigyti prekės su nuolaida pirkėjas nenusiviltų.

„Pricer.lt“ patirtis
Arūnas Vizickas, vienas kainų lyginimo platformos „Pricer.lt“ įkūrėjų, sako, kad prekybos tinklai nenori, jog jų prekės būtų gretinamos ir lyginamos su konkurentų. Sausį „Verslo žinioms“ rinkdamas pagrindinių maisto prekių kainas, jis teigia patyręs „visas prekybininkų psichologinio spaudimo, gudravimo, manipuliavimo formas ir stadijas“.

Iš tiesų prekybininkai nenori, kad paaiškėtų jų įvaizdžio neatitinkanti informacija: teigia esantys „žemų kainų tinklai“, o iš tiesų jų kainos „kaip visur“. Pirkėjo krepšelį maisto prekių parduotuvėje sudaro daug prekių, kurių kainas sudėtinga prisiminti, be to, prekybininkai dažnai manipuliuoja informacija, todėl pirkėjams sunku remtis objektyvia informacija apie pasiūlymus.
Kainų lyginimo priemonės, tokios kaip „Pricer.lt“, padeda pirkėjams susidoroti su dideliais informacijos srautais, pamatyti, kas iš tiesų turi geriausią pasiūlymą, sako p. Vizickas.

Vienas svarbiausių kriterijų
Praėjusiais metais „Iki“ atliktas tyrimas parodė, kad kaina yra svarbiausias kriterijus Lietuvos gyventojams renkantis pieno produktus, mėsą ir duoną, o renkantis, pavyzdžiui, vaisius ir daržoves, kur kas svarbesnis buvo šviežumas, sako Berta Čaikauskaitė, prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė.

Pasak jos, dažniausiai pirkėjai lygina skirtingų tos pačios kategorijos produktų kainas parduotuvių lentynose, o ne skirtingų prekybos tinklų kainas.
Tai anaiptol nereiškia, kad vartotojai nestebi produktų kainų, ypač mėgstamų. Tačiau iš patirties jie taip pat žino, kad vieni prekybos centrai siūlo mažesnes vienų produktų kainas, kiti – kitų. Be to, egzistuoja vartotojų juntami kainų svyravimai įvairiose prekių kategorijose, todėl dauguma vartotojų nėra pasiryžę skirti laiko pigiausių kainų medžioklei skirtinguose prekybos tinkluose“, – sako p. Čaikauskaitė. Pirkėjams svarbūs ir kiti kriterijai: apsipirkimo patirtis, geras aptarnavimas, asortimento dydis.
„Kainų lyginimo platformos didesnę vertę vartotojams kuria ne maisto, o brangesnių prekių kategorijose, pavyzdžiui, buitinės technikos“, – daro išvadą p. Čaikauskaitė.

Siekia išskirtinumo
VŽ rašė apie unikalaus, artimo pirkėjui tinklo įvaizdžiui kurti skiriamus gausius biudžetus.
Ponia Maikštėnienė sako, kad bet koks straipsnis, kuriame lyginamos kainos, kerta per vieną pagrindinių parametrų – prekybos centrų siekį būti unikaliems. Kiekvienas prekybininkas dėl tokio kainų lyginimo kenčia, nes pirkėjai pradeda matyti, kad visi jie vienodi.
„Mūsų pirkėjai neprisiriša prie konkretaus tinklo, nebent prie kokios mažos arti namų esančios parduotuvėlės, tačiau iš esmės emocinio skirtumo, kur apsipirkti, nėra. Jeigu kitas pasiūlo pigiau, tai ir perkama pas jį. Tinklai siekia, kad pirkėjai juos matytų kitokius, kad pirkėjai būtų lojalūs“, – sako p. Maikštėnienė.
Prekybininkai ieško būdų, kaip padaryti, kad pirkėjai nesakytų, jog visas pienas vienodas, ir nežiūrėtų vien į kainą. Kiekvienas bando išsiskirti savaip – aptarnavimu, tam tikra aura, kitais būdais.

Susiję straipsniai: