Būsto krizė įsibėgėja, problema liečia ne tik Lenkiją, bet ir visą Europą. Siekdama kitų rinkimų į Europos Komisijos pirmininko postą, Ursula von der Leyen patikino, kad tai bus vienas iš jos būsimos kadencijos prioritetų. Ji netgi pasiūlė paskirti būsto komisarą, kad būtų išspręsta nuolat didėjanti būsto krize.
Skaityti daugiau
Ursula von der Leyen kreipėsi į ūkininkus: Jūs esate Europos veidas. Kas laukia žaliojo susitarimo?
Siaubingos butų kainos
Lenkijoje kalbama apie 1–2 mln. butų deficitą. Vyriausybė ieško būdų, kaip pagerinti naujų patalpų statybą, kad šiek tiek nurimtų paklausa, o nekilnojamojo turto pirkimo kainos taptų šiek tiek realesnės. Verta prisiminti 2024 metų pirmojo ketvirčio siaubo kainas, kurios ir toliau kilo. Bank.pl duomenimis, butai pirminėje rinkoje vis dar brangiausi Varšuvoje, kur 2024 metų pirmąjį ketvirtį už kvadratinį metrą teko mokėti vidutiniškai 17,5 tūkst. zlotų. Krokuva vis tiek užėmė antrąją vietą, kaina viršijo 16 000 PLN. PLN už m2, podiumą uždarė Gdanskas, kur buto m2 kainuoja beveik 15 000 PLN. zlotų. Praėjusį ketvirtį pigiausią naują butą buvo galima įsigyti Gorzów Wielkopolski mieste (daugiau nei 7000 PLN už m2), Zielona Góra (beveik 7500 PLN už m2) ir Opole (7700 PLN už m2).
PLN 70 mln. iš vystytojo už žemės ūkio paskirties sklypą Varšuvoje
Gyvenamosios paskirties žemės kainų lygiai taip pat rodo, kokia karšta yra rinka. Liepos mėnesį žiniasklaida išplatino informaciją apie rekordinius pardavimus Varšuvos „Ursus“. Už 3 ha vystytojas sumokėjo 70 mln. Tada visi skaičiavo, kiek už tokią paliktą žemės ūkio paskirties žemę galima uždirbti, kiek subsidijų, ir apskritai buvo svarstoma, ar verta parduoti palikimą net už tokią kainą.
Verslas nemėgsta vakuumo, todėl šiuos tris hektarus užpildys gyvenamųjų namų kvartalais, kurie, nors ir buvo žemės ūkio paskirties, buvo miesto ribose.
Skaityti daugiau
Žemės ūkio paskirties sklypas parduotas už 70 mln. PLN
Vystytojai apie žemės ūkio paskirties sklypus
Kaip skaitome propertynews.pl, Tomaszas Kozakas, „Profbud“ valdybos narys ir komercinių investicijų direktorius, pažymi, kad pakeitus reglamentus dėl žemės ūkio paskirties žemės miestuose gali gerokai padidėti butų pasiūla, o tai itin svarbu atsižvelgiant į augančią naujų patalpų paklausą.
– Šiuo metu laisvos žemės plėtrai trūkumas lemia nekilnojamojo turto kainų augimą ir riboja būsto plėtrą. Žemės ūkio paskirties žemės atleidimas leis padidinti turimus investicinius plotus, o tai prisidės prie kainų stabilizavimo ir geresnio būsto prieinamumo. Didesnis žemės prieinamumas leis įgyvendinti daugiau projektų, o tai bus naudinga visai nekilnojamojo turto rinkai“, – aiškina Kozakas.
Tačiau nurodoma, kad žemės ūkio paskirties žemės pertvarka turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į aplinkos apsaugą ir vietos bendruomenių poreikius.
Jesika Mackiewicz, „Matexi Polska“ verslo portfelio vadovė Varšuvoje, pabrėžia, kad plėtros pramonė jau seniai reikalauja pokyčių, kurie padidintų žemės pasiūlą būstui statyti, įskaitant pokyčius, susijusius su žemės ūkio paskirties žeme miestuose.
– Išėmus juos iš žemės ūkio įstatymų apsaugos, bus lengviau pakeisti žemės ūkio paskirties sklypo statusą į statybos sklypą. Dėl to žemė, kuriai anksčiau buvo taikomi apribojimai, bus išlaisvinta investicinei veiklai, didinant žemės pasiūlą būsto rinkoje“, – sako Mackiewiczius.
Ji taip pat pabrėžia, kad besikeičiantys reguliavimai gali pristabdyti žemės kainų didėjimą miestuose, dėl to sumažės būsto kainos, o tai ir yra pagrindinis siūlomų reglamentų tikslas.
Žemės pirkimas yra iššūkis
Piotras Pietrzak, „Unidevelopment“ plėtros direktorius, atkreipia dėmesį į sunkumus, susijusius su dabartiniais reglamentais, kurie gerokai apsunkina žemės ūkio paskirties žemės apyvartą miestuose.
– Dabartinės Žemės ūkio sistemos formavimo įstatymo nuostatos gerokai apsunkina žemės ūkio paskirties žemės apyvartą miestuose. Sklypas, kurio plotas 3000 kv. iki 10 000 kv.m yra taikoma pirmumo teisė, kurią įgyvendina Nacionalinis žemės ūkiui paramos centras, o prekyba žeme, viršijančia 1 ha, beveik neįmanoma – aiškina Pietrzak.
Todėl taisyklių pakeitimas galėtų padėti atgaivinti rinką ir padidinti žemės pasiūlą, nors Pietrzak pažymi, kad bendrieji planai gali būti iššūkis, nes gali apriboti kai kurių teritorijų plėtros galimybes.
Skaityti daugiau
Didelis apetitas žemei. Kas toliau stambiems žemės ūkio nuomininkams? 
Skaityti daugiau
Trylika metų būti vienas kitam ant gerklės. Nuoma tobulėjimui
Pramonė laukia pokyčių
Karolis Dzięciołas, „Develia“ valdybos patarėjas verslo plėtrai, siūlomus pakeitimus vertina teigiamai, tačiau pažymi, kad poveikis bus matomas tik ilgalaikėje perspektyvoje.
Jų paruošimo statybai procesas pareikalaus daug mėnesių darbo, todėl po kelerių metų išaugs naujų butų pasiūla. Mano nuomone, taisyklių keitimas dėl žemės ūkio paskirties žemės miestuose turės stabilizuojantį poveikį būsto kainoms ir padės patenkinti gyventojų paklausos poreikius, tačiau tik ilgalaikėje perspektyvoje, – sako Dzięcioł.
Taip pat nurodoma rizika, susijusi su žemės ūkio paskirties žeme miestų pakraščiuose, dėl to gali atsirasti papildomų socialinių išlaidų.
Panašią nuomonę išsako Lenkijos bendrovės „Acciona“ generalinė direktorė Katarzyna Unold, kuri pabrėžia, kad naujieji reglamentai gali sukelti nepalankią periferinių rajonų „plitimo“ tendenciją.
– Tačiau verta paminėti, kad šie reglamentai, be miesto teritorijų su infrastruktūra, gali apimti ir miestų pakraščiuose esančias teritorijas, o tai lemtų nepalankią periferinių rajonų „plitimo“ tendenciją“, – pažymi Unoldas, tačiau priduria, kad. , kad įmonė, tikimasi, laukia galutinės naujųjų reglamentų formos.
Dawidas Wrona, „Archicom“ operacijų vadovas, taip pat atkreipia dėmesį į procedūrų supaprastinimo ir žemės ūkio paskirties sklypų statuso pakeitimo statybiniais sklypais naudą.
– Pataisos projektas netrukus bus pateiktas viešai svarstyti. Galimybė įsigyti ir lengviau perkvalifikuoti žemės ūkio paskirties žemę statybai turės įtakos nekilnojamojo turto kainoms ir padidins jo pasiūlą, o tai neabejotinai bus naudinga rinkai, sako Wrona.
Tačiau jis pabrėžia, kad norint, kad naujieji reglamentai duotų laukiamą poveikį, kartu su jų įvedimu turėtų būti efektyvinami administraciniai procesai.
Magda Kwiatkowska-Świstak, „Ronson Development“ patarėja teisės klausimais, naujuose reglamentuose taip pat mato potencialą remti miestų plėtrą.
– Projektas atlaisvinti žemės ūkio paskirties žemę, esančią miestų administracinėse ribose, prie kurio dirba Plėtros ir technologijų ministerija, yra iniciatyva, kuri gali turėti teigiamos įtakos būsto rinkai, – sako Kwiatkowska-Świstak.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad tai tik naujas pasiūlymas, kurio ateitis bus atidžiai stebima.
Pramonė turi supaprastinti administracinius procesus
Małgorzata Ostrowska, „JW Construction“ rinkodaros ir pardavimų departamento direktorė, pabrėžia, kad supaprastinta žemės ūkio panaikinimo procedūra sumažins laiką ir administracines išlaidas, susijusias su investicijų parengimu įgyvendinimui.
Pasikeitę reglamentai dėl žemės ūkio paskirties žemės miestuose gali turėti didelių pasekmių Lenkijos būsto rinkai. Supaprastinus žemės ūkio naikinimo procedūras ir nuo 2026 metų įvedus tylaus sutikimo keisti žemės paskirtį principą, investiciniai procesai tikrai paspartės“, – aiškina Ostrowska ir priduria, kad ilgainiui tai gali lemti paklausos ir pasiūlos stabilizavimąsi.
