News Pricer.lt

Vokietijoje saulės panelės yra masiškai instaliuojamos ant balkonų. Ar Latvijoje tai galima ir ar tai yra pelninga?

Vokietijoje saulės panelės yra masiškai instaliuojamos ant balkonų. Ar Latvijoje tai galima ir ar tai yra pelninga?

Vokietijoje sparčiai populiarėja saulės elektrinės. Iš esmės tai yra saulės baterijos, kurias žmonės įrengia tiesiai ant savo namų balkonų ir terasų. Taip pat ir daugiaaukščiuose pastatuose. Namų ūkiai pagamintą energiją naudoja savo reikmėms ir taip taupo komunalinių paslaugų išlaidas. Ar tai įmanoma Latvijoje? Ir kiek tai ekonomiškai pagrįsta?

Delfi Bizness išsiaiškino, ar Latvijoje galima įrengti saulės baterijas ant daugiabučių namų balkonų.

Ar tai įmanoma ir Latvijoje?

Naujienų šaltinis


Daugiabučių Balkonuose – Saulės Baterijos: Specialistų Įspėjimai apie Pavojus

Saulės baterijos Latvijoje sparčiai populiarėja, tačiau gyventojai jas dažnai montuoja be leidimo ant daugiabučių namų fasadų ar balkonų, taip gadindami pastatų išvaizdą. Paaiškėjo, kad tokios saulės baterijos montuojamos neteisėtai, ir specialistai įspėja apie galimus pavojus.

Pavyzdžiui, devyniaaukščio daugiabučio Lubānas gatvėje saulės kolektoriai buvo sumontuoti neprofesionaliai – kabeliai kabėjo ant lango ir balkono. Miesto plėtros departamento atstovai pabrėžia, jog tokie veiksmai yra uždrausti, o savininkui gali grėsti bauda. Architektūros ir urbanistikos departamento vadovas Valdis Dombrovskis teigia, kad tai – savavališkas sprendimas, nes jis nesuderintas su miesto valdžia.

Kaimynai taip pat nepritarė tokiai savivalei. Gyventoja Erna pareiškė, kad tokie sprendimai gadina namo dizainą ir pabrėžė, jog tokie įrengimai gali sukurti nepatrauklią aplinką.

Tokias saulės baterijas galima įsigyti už 200-300 eurų, pavyzdžiui, iš Kinijos internetinių parduotuvių. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokios sistemos, skirtos laikinam naudojimui, gali būti pavojingos, nes pigi įranga gali būti nesertifikuota Europoje. Jurģis Vinniņš iš „Sadales Tīkls“ sakė, kad nesaugi įranga gali sukelti sunkias nelaimes, pavyzdžiui, gaisrus.

Rygos miesto taryba nesutinka, kad saulės baterijos būtų montuojamos savavališkai, ypač viešosiose erdvėse. Plėtros departamento inspektoriai nustatė, kad ant pastato išorinės sienos saulės baterijos buvo įrengtos be leidimo.

Savivaldybės statybų priežiūros institucijos teigia pritartų saulės baterijų montavimui, jei tai būtų derinama su visais butų savininkais ir jei įrengimai būtų integruoti pagal bendrą pastato projektą. V. Dombrovskis pažymėjo, kad geros kokybės architektūriniai sprendimai gali būti suderinti, siekiant išlaikyti bendrą estetiką.

Kol kas nė vienas daugiabutis Rygoje nepateikė prašymo dėl saulės baterijų montavimo balkonuose.

Naujienų šaltinis


Saulės panelių įrengimas ant balkonų Latvijoje: galimybės ir pelningumas

1. Įrengimo galimybės Latvijoje

Latvijoje saulės panelių montavimas ant daugiabučių balkonų techniškai įmanomas, tačiau susijęs su teisiniais ir biurokratiniais iššūkiais.

  • Teisiniai reikalavimai: Norint įrengti saulės sistemas balkonuose, reikia suderinti su savivaldybėmis ir gauti leidimus, nes įrenginiai turi atitikti urbanistinius ir architektūrinius reikalavimus. Pavyzdžiui, Rygoje buvo užfiksuoti atvejai, kai gyventojai savavališkai kabino paneles ant pastatų fasadų, o tai laikoma pažeidimu, nes neatitiko architektūrinio derinimo.
  • Bendruomenės sutikimas: Daugiabučiuose dažnai reikia daugumos gyventojų sutikimo, kad būtų išvengta konfliktų dėl pastato išvaizdos ar saugumo.

Palyginimui su Vokietija:
Vokietijoje iki 800 W galios sistemoms nereikia leidimų – užtenka registracijos pas elektros tiekėją. Be to, valstybė teikia subsidijas (pvz., Berlyne iki 500 €), o Latvijoje tokios paramos nėra.


2. Pelningumas ir ekonominis pagrįstumas

Pelnas priklauso nuo kelių veiksnių:

  • Energijos gamybos efektyvumas:
    Latvijos klimatas yra mažiau saulėtas nei Vokietijos, todėl panelių efektyvumas žemesnis. Pavyzdžiui, 400 W sistema Vokietijoje per metus pagamina ~260 kWh, o Latvijoje – maždaug 20–30 % mažiau.
  • Sąnaudų struktūra:
    Vienos balkoninės sistemos kaina svyruoja nuo 400 iki 1200 € (priklausomai nuo galios ir technologijos). Be to, reikia įvertinti montavimo išlaidas ir galimus teisinius mokesčius.
  • Sutaupymas:
    Vidutinis namų ūkis Latvijoje sunaudoja ~2500 kWh per metus. 400 W sistema gali padengti 10–15 % poreikio, sutaupant ~100–150 € per metus (esant 0,15 €/kWh kainai).

Grąžos laikotarpis:
Esant dabartinėms sąlygoms, investicijos atsipirktų per 6–10 metų, tačiau be valstybės paramos ar lengvatų šis procesas gali būti lėtesnis.


3. Aplinkosaugos ir socialiniai privalumai

  • Sumažėję CO₂ išmetimai: Saulės energija mažina anglies pėdsaką, o vienos 400 W sistemos naudojimas per metus sutaupo ~200 kg CO₂.
  • Energinė nepriklausomybė: Gyventojai tampa mažais gamintojais, mažinant priklausomybę nuo tinklų.

4. Kliūtys ir rizikos

  • Biurokratija: Leidimų gavimo procesas gali užtrukti kelis mėnesius.
  • Techniniai apribojimai: Balkonų dizainas (pvz., nedidelis plotas ar neoptimalus orientavimas) gali sumažinti efektyvumą.
  • Finansinė neapibrėžtis: Be subsidijų, investicijos yra rizikingesnės, ypač esant kintančioms elektros kainoms.

5. Perspektyvos ir rekomendacijos

  • Valstybės iniciatyvos: Latvijoje vyksta dideli saulės parkų projektai (pvz., „Ignitis renewables“ statoma 239 MW galios elektrinės), tačiau parama orientuota į komercinius, o ne individualius vartotojus.
  • Alternatyvūs sprendimai:
    • Bendrijų iniciatyvos: Kooperatyvai gali gauti paramą didesniems projektams.
    • Nešiojamos sistemos: Pavyzdžiui, lietuviškas „HR Bank“ leidžia kaupti energiją ir naudoti ją lanksčiai.

Apibendrinimas:

  1. Įmanoma, bet sudėtinga: Latvijoje saulės panelių įrengimas balkonuose reikalauja leidimų ir bendruomenės palaikymo, kas riboja plėtrą.
  2. Pelningumas ribotas: Be subsidijų ir esant žemesniam saulės aktyvumui, grąža yra vidutinė.
  3. Ateities potencialas: Valstybės parama ir technologijų tobulinimas gali padaryti šį sprendimą labiau patraukliu ateityje.

Jei planuojate įsigyti sistemą, rekomenduojama išsamiai išanalizuoti savo balkono sąlygas ir konsultuotis su specialistais dėl teisinių niuansų.


🌞 Ar galima įsirengti saulės elektrinę daugiabučio balkone Lietuvoje?

1. Situacija Lietuvoje: galimybės vs. iššūkiai

Techniškai įmanoma, tačiau biurokratiniai kliūtys stabdo plėtrą.

  • Montavimo būdai: Saulės panelės gali būti tvirtinamos ant balkono turėklų, grindų arba pastatomos laisvai, prijungiant prie keitiklio, kuris energiją paverčia elektra.
  • Energijos kiekis: Priklauso nuo balkono dydžio, panelių kokybės ir saulės aktyvumo. Net nedidelės sistemos gali aprūpinti mažus įrenginius (pvz., telefonus), o didesnės – padengti iki 15 % buto poreikių.

Pagrindinės kliūtys:

  • Leidimų reikalavimai: Reikia gauti savivaldybės leidimą, daugumos kaimynų sutikimą ir parengti projektą.
  • Valstybės paramos trūkumas: Skirtingai nei Vokietijoje (subsidijos iki 500 €), Lietuvoje parama orientuota į namų ar įmonių elektrines, o ne balkoninius sprendimus.

2. Vokietijos pavyzdys: kaip tai veikia?

Vokietijoje balkoninės elektrinės sparčiai plinta dėl palankių sąlygų:

  • Iki 800 W galios sistemoms nereikia leidimų – užtenka pranešimo elektros tiekėjui.
  • Miestų subsidijos: Pvz., Berlyne nuomininkai gauna iki 500 € paramą.
  • Paprastas prijungimas: Sistemų įrengimas trunka kelias valandas, o jų efektyvumas užtikrina iki 320 kWh per metus.

3. Lietuvos perspektyvos: ekspertų įžvalgos

Aurelijus Jaškulis, „Tukas EV“ įkūrėjas, teigia:

  • Balkonų potencialas: Net esant mažesniam saulės aktyvumui, investicijos gali atsipirkti per 5–7 metus.
  • Technologijos pažanga: Rinkoje atsirado lankstesnių sprendimų, pvz., panelės su reguliuojamu kampu ar nešiojamos baterijos.
  • Valstybės paramos poreikis: Finansinės paskatos padidintų gyventojų motyvaciją.

4. Lietuviškas inovacinis sprendimas: „HR Bank“

Startuolis „Tukas EV“ sukūrė energijos kaupyklą, kuri papildo balkonines sistemas:

  • 2 kWh baterija: Talpina saulės energiją, maitina įrenginius naktį ar debesuotą dieną.
  • Universalumas: Gali būti naudojamas sodybose, vasarnamiuose ar transportuojamas kaip lagaminas.
  • Papildomas energijos šaltinis: 15 minučių pedalavimo sugeneruoja energijos 120 telefonams įkrauti.

5. Kas laukia toliau?

  • Reguliacijų supaprastinimas: ESO planuoja supaprastinti prijungimo procesą, tačiau kol kas reikia informuoti juos apie įrengtą sistemą.
  • Bendruomenių iniciatyvos: Projekto „SUNRISE“ metu Vilniuje ir Kaune bandomos balkoninės elektrinės – tai gali paskatinti kitus.
  • Architektūriniai ginčai: Kritikai įspėja, kad masinis panelių montavimas gali pakeisti pastatų išvaizdą.

Apibendrinimas:

  1. Įrengti galima, bet reikia kantrybės kovoti su biurokratija ir gauti kaimynų palaikymą.
  2. Pelningumas vidutinis – be subsidijų atsipirkimas trunka ilgiau nei Vokietijoje.
  3. Ateities potencialas – technologijos ir valdžios iniciatyvos gali paversti balkonus į mini „žaliųjų“ elektrinių parkus.
Dalintis:
0 0 balsai
Straipsnio vertinimas
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai įvertinti
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus

Taip pat skaitykite: