Šveicarai supirkinėja vokiečių ūkininkus ir didina žemės nuomos tarifus. Dėl nelygios konkurencijos vis daugiau Šveicarijos ūkininkų ūkininkauja Vokietijos žemėje. Viskas dėl seno susitarimo dėl tarptautinio bendradarbiavimo pasienio zonose – skaitome Südkurier.
Namuose mažuma
Konfliktas tarp Vokietijos ir Šveicarijos ūkininkų kyla Badeno-Viurtembergo regione, esančiose netoli sienos su Šveicarija. Pavyzdžiui, Waldshut rajone, Freiburgo regione, daugiau nei pusė dirbamos žemės yra ūkininkų iš Šveicarijos rankose. Vokiečiai turi labai aršiai su jais konkuruoti dėl kiekvieno išnuomoto ar parduodamo žemės sklypo, ir jie dažniausiai pralaimi. Šveicarai visada pasiruošę mokėti daugiau.
Pirkti ir ypač išnuomoti žemę Vokietijos pusėje Šveicarijos ūkininkams labai apsimoka dėl 1958 metų Vokietijos ir Šveicarijos sutarties. Pagal ją Šveicarijos ūkininkai iš Vokietijos į Šveicariją prekes gali importuoti be muito iš dešimties kilometrų pasienio zonos.
Nelygi konkurencija
Žemės ūkio paskirties žemė Šveicarijoje yra brangesnė, o žemės ūkio gamybos sąnaudos didesnės nei Vokietijoje. Turėdami žemės Vokietijos pasienio zonoje, jie gali gaminti pigiau ir parduoti brangiau Šveicarijoje nemokėdami muitų. Be to, jie gali pasinaudoti ES subsidijomis. Taigi jie naudos du kartus. Štai kodėl jie perka ir nuomoja žemę Vokietijoje, o už hektarą yra pasirengę mokėti didesnius tarifus nei vokiečių ūkininkai, nes tai jiems ir taip bus pelninga. Tokiu būdu jie išstumia vietinius ūkininkus.
Regioninės pramonės organizacijos skambina pavojaus varpais ir reikalauja valdžios įsikišimo šiuo klausimu. Jie reikalauja, kad jiems taip pat būtų suteikta galimybė be muito eksportuoti į savo kaimynus, kad būtų sulygintos sąlygos. Žemės ūkio asociacijos skaičiavimais, daugiau nei pusė dirbamos žemės Waldshut rajone jau priklauso 300 Šveicarijos ūkininkų.
Skaityti daugiau
Brazilija sustabdė vištienos eksportą dėl Niukaslio ligos epidemijos
Skaityti daugiau
Mašinų ir įrangos iš bankrutavusios gamyklos aukcionas. Galima įsigyti plūgų, akėčių, sėjamųjų ir kt