Nors statistiniai duomenys rodo, kad vidutinis atlyginimas šalyje smarkiai auga, pastebima, kad žmonės sunkiai apmoka savo kasdienes išlaidas – tai rodo mažmeninės prekybos rodiklių kritimas. Šią industriją galima laikyti žmonių gerovės veidrodžiu, praneša agentūra LETA, remdamasi leidiniu „Latvijas Avīze“ Gerovės augimo laikotarpiu didėja gyventojų išlaidos, o tai prisideda prie tolesnio žmonių pajamų didėjimo. kadangi vieno asmens išleisti pinigai leidžia užsidirbti kitam, o tai reiškia, kad bendra apimtis didina šalies ekonomiką ir materialines žmonių galimybes. Deja, pastarųjų mėnesių mažmeninės prekybos duomenys nieko panašaus nerodo, greičiau atvirkščiai. Įvairių kategorijų prekių duomenys rodo, kad Latvijos visuomenės stratifikacija didėja – vienų perkamoji galia auga, o kitų krenta. Vienas aiškus ženklas, kad žmonių piniginės netvarkingos – mažmeninės prekybos maisto produktais apimtys. Birželis šiuo atžvilgiu buvo ypač reikšmingas – maisto produktų pardavimo apimtys, palyginti su praėjusių metų birželiu, sumažėjo 5,2 proc. Bendros mažmeninės prekybos apimtys taip pat sumažėjo, tačiau mažiau – 2,1 proc. Šie skaičiai yra netipiniai, nes maisto produktų prekybos segmentas dažniausiai yra gana stabilus, tai yra, nepatiria staigių pakilimų ar nuosmukių, kaip tai vyksta ne maisto prekių prekyboje. Todėl šio segmento kritimas daugiau nei 5 proc. verčia susimąstyti: ar taip smarkiai mažėja gyventojų perkamoji galia, kad laikas kalbėti apie ekonominę krizę? Pažymėtina, kad ankstesniais mėnesiais mažmeninės prekybos rodikliai toli gražu nebuvo puikūs.
