Pajamų procentas, kurį įmonės neoficialiai moka „sutvarkyti reikalus“, pernai, palyginti su 2022 m., išaugo +0,6 procentinio punkto iki 10%. Tai vienas didžiausių rodiklių nuo 2009 m., kai jis siekė 10,4 proc., remdamasi šešėlinės ekonomikos indeksu Baltijos šalyse rašo „Diena“. aukštyn Korupcijos prevencijos ir kovos su ja biuro (KNAB) atstovo Sandijaus Vectevo teigimu, tyrime minimas padidėjimas gali rodyti, kad esamos rizikos mažinimo priemonės, ypač pirkimų srityje, gali būti nepakankamai efektyvios. Deja, iš tyrimo neaišku, ar kyšių skaičius iš tiesų didėja, ar tai tik visuomenės suvokimo efektas. Tikslių duomenų nėra. Tuo pat metu, sprendžiant iš KNAB metinių ataskaitų, pastaraisiais metais padaugėjo baudžiamųjų bylų, iškeltų dėl kyšininkavimo (kyšio gavimo, davimo) faktų – pernai ir užpernai – apie 40 proc. iškeltų baudžiamųjų bylų), 2021 m. – 20 proc., 2020 m. – apie 30 proc. Iš viso pernai departamentas iškėlė 36 baudžiamąsias bylas. KNAB stebėjimai rodo, kad kyšių dydis labai priklauso nuo sandorio, kuriuo suinteresuotas potencialus kyšio davėjas ar kyšio davėjas. Pavyzdžiui, dalyvaujantiems pirkimuose šios sumos neabejotinai bus didesnės. Svarbu pabrėžti, kad viešieji pirkimai tebėra sritis, kuriai kyla didelė korupcijos rizika. KNAB ir toliau praktikoje mato, kad valstybės tarnautojai, turintys teisę priimti sprendimus, yra pasirengę užsiimti neteisėta veikla už ne per didelius kyšius.
