- Kazachstanas planuoja surengti referendumą dėl atominės elektrinės statybos energetikos ir aplinkosaugos iššūkiams spręsti.
- Statybų partnerio, galbūt Rusijos „Rosatom“ pasirinkimas kelia susirūpinimą dėl saugumo, suverenumo ir geopolitinės rizikos.
- Visuomenės nuomonė yra susiskaldžiusi, vieni pasisako už branduolinę energiją siekiant energetinės nepriklausomybės, o kiti reiškia susirūpinimą dėl saugumo ir poveikio aplinkai.
Kazachstano energetikos sektorius atsidūrė kryžkelėje, o vyriausybė nori diversifikuoti ir sumažinti CO2 emisiją. Branduolinė energija vertinama kaip bent dalinis esamų iššūkių sprendimas, o pareigūnai žengė pirmąjį žingsnį reaktoriaus statybos link, suplanavę referendumą visoje šalyje.
Prezidentas Kassym-Jomart Tokayev paskelbė referendumą birželio pabaigoje, nenurodęs konkrečios jo datos. Šalis turi gausių naftos ir gamtinių dujų atsargų, tačiau prezidentas pabrėžė būtinybę plėtoti kitus energijos šaltinius ekonomikos augimui skatinti. Toliau jis patikino savo auditoriją, kad vyriausybė yra įsipareigojusi gerai apgalvotai plėtoti savo branduolinės energijos potencialą.
„Šalis turi dideles galimybes plėtoti branduolinę energetiką; svarbu juos naudoti teisingai ir efektyviai. Galutinį sprendimą šiuo klausimu priims žmonės“, – prezidentės spaudos tarnyba citavo Tokajevą kreipimesi į žurnalistus.
Daugeliui žmonių iškart kyla klausimas, kas padės Kazachstanui pastatyti reaktorių? Į darbą svarstomos keturios įmonės iš Rusijos, Prancūzijos, Kinijos ir Pietų Korėjos. Pareigūnai teigia, kad pasirinkimas bus priimtas po referendumo, jei šis klausimas sulauks visuomenės pritarimo. Atsižvelgiant į tai, kad Kazachstano politinė aplinka yra griežtai kontroliuojama, balsavimas „už“ atrodo tikėtinas.
Tačiau daugelis baiminasi, kad geopolitika paskatins Kazachstano valdžią sudaryti statybos sutartį su Rusijos valstybės kontroliuojama įmone „Rosatom“. Kai kurie netgi mano, kad tai jau sudarytas sandoris, tik laukia tinkamo laiko tai paskelbti. Tokia tikimybė kelia nerimą dėl saugumo ir suverenumo rizikos.
Asetas Nauryzbajevas, ekonomistas ir buvęs aukščiausias Kazachstano elektros tinklą valdančios bendrovės KEGOC pareigūnas, mano, kad Rusijoje pastatytas reaktorius pakenks Kazachstano ilgalaikei daugiavektoriaus užsienio politikai, pagal kurią Kazachstanas subalansuoja pasaulinių ir regioninių jėgų santykius. kad nė vienas nedaro kontroliuojančios įtakos Astanos politikos pasirinkimams.
„Pastačiusi čia savo atominę elektrinę, Rusija galės išlaikyti Kazachstaną savo įtakos lauke – mes priklausysim nuo jų gamybos technologijų, kuro, specialistų, o prireikus jie tikrai pasinaudos šiuo svertu“, – Eurasianet sakė Nauryzbajevas.
Socialinio ir aplinkosaugos fondo, aplinkosaugos ne pelno organizacijos, direktorius Vadimas Nee taip pat yra susirūpinęs dėl perspektyvos, kad Astana, gilindama branduolinę partnerystę su Maskva, gali susidurti su geopolitine rizika. „Plėtodamos žaliąją energiją, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Japonija ir Pietų Korėja tuo pat metu bando apriboti Rusijos vaidmenį branduolinėje pramonėje ir galime atsidurti tarp dviejų gaisrų“, – Eurasianet sakė Nee.
Timūras Žantikinas, Kazachstano atominės elektrinės bendrovės generalinis direktorius, teigė , kad uranas, reikalingas atominei elektrinei kuruoti, bus gaunamas iš šalies, o tai apribos Rusijos galimybes daryti spaudimą Kazachstanui, kai reaktorius pradės veikti.
Kazachstano komentarai socialiniuose tinkluose prieštarauja „Rosatom“ dalyvavimui bet kokiame atominės elektrinės projekte. 1986 m. Černobylio branduolinės katastrofos palikimas, taip pat artimi skambučiai Zaporožės atominėje elektrinėje per Rusijos ir Ukrainos karą daugeliui paliko įspūdį, kad Rusija atsainiai branduolinės saugos klausimais. Kazachstanas turi savo sudėtingą branduolinę „istoriją“ su branduoline energija, susijusia su Semipalatinsko, vienos iš pagrindinių Sovietų Sąjungos branduolinių bandymų poligonų, palikimu.
Šiuo metu apie 80 procentų elektros energijos Kazachstane pagaminama deginant anglį, dar 15 procentų – hidroenergetikoje, o likusi dalis gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tuo tarpu sovietmečio energetinė infrastruktūra dažnai gedimų, dėl kurių visoje šalyje nutrūksta elektra . Pareigūnų nuomone, branduolinės energijos įtraukimas į dabartinį derinį yra greitas esamų problemų sprendimas.
Tuo pačiu metu branduolinė energija neturėtų būti vertinama kaip „žaliasis“ energijos šaltinis, galintis pakeisti anglimi kūrenamas elektrines, nesukeldamas rizikos, sakė Nee. „Neturime pamiršti, kad atominės elektrinės gamina pavojingas atliekas“, – sakė Nee. „Ir jei įvyktų nelaimė, rizikuojame prarasti vieną iš mūsų strateginių vandens telkinių – Balchašo ežerą.
Nuo praėjusių metų pabaigos Kazachstano energetikos ministerija vykdo reklaminę kampaniją, kuri parodė, kad visuomenės nuomonė svyruoja už branduolinę energiją. Nepriklausomos tyrimų įmonės Demoscope atlikta apklausa parodė, kad 47 procentai apklaustųjų pasisakė už atominės elektrinės statybą, o 38 procentai buvo prieš.
Skeptikai mano, kad referendumo rezultatai jau išspręsti, tačiau valdžia nori jį surengti, kad būtų politinė priedanga, jei ateityje įvyktų nelaimė. „Tokie strateginiai klausimai sprendžiami iš viršaus, o visuotinis balsavimas leidžia valdžiai perkelti atsakomybę žmonėms“, – sakė politinių reformų judėjimo „Oyan“ (Kazakstanas) aktyvistas Olžas Beksultanovas.
Almazas Kumenovas per Eurasianet.org