- Narystė vandens įmonėse turėtų būti visiškai savanoriška – mano Žmogaus teisių komisaras – Bet kokie apribojimai šiuo atžvilgiu pažeidžia konstitucinį kiekvieno piliečio laisvės burtis į asociacijas principą.
- Kita problema – šių įmonių įstatų neatitikimas galiojančiai teisei, kurio sprendimas galėtų būti „starostos“ priežiūros įgaliojimų išplėtimas kištis į jų turinį.
- Šios įmonės taip pat turėtų turėti galimybę gauti nemokamą administravimo paramą, pvz., materialinę, mokymo ar organizacinę paramą.
- Infrastruktūros ministerija Žmogaus teisių komisarui atsakė, kad dirbama identifikuojant kliūtis, ribojančias efektyvų vandens įmonių funkcionavimą, taip pat starostų veiklos priežiūrą ir kontrolę.
2024 m. balandžio 29 d. žmogaus teisių komisaro pavaduotojas Stanislovas Trociukas šiuo klausimu raštu kreipėsi į infrastruktūros ministrą Dariusą Klimczaką. Pagrindas buvo piliečių prašymai ir informacija iš Aukščiausiosios audito tarnybos apie patikrinimo rezultatus „Vandens įmonių iš viešųjų lėšų finansuojamų užduočių įgyvendinimas yra specifinė žemės savininkų ir naudotojų bendradarbiavimo su valstybės institucijomis forma vandentvarkos vykdymo ir reguliavimo srityje“.
Nepakankama starostas priežiūra
ZRPO atkreipė dėmesį, kad vandens įmonių veiklos problemos daugiausia kyla dėl „starostos“ trūkumo arba netinkamos priežiūros. Aukščiausiosios kontrolės ataskaitoje patvirtinta, kad „Starosts“ vandens įmonių priežiūros neveiksmingumą lėmė tinkamų teisinių instrumentų, leidžiančių paveikti prižiūrimus subjektus, pritaikant jų įstatų nuostatas įstatymams, nebuvimas.
Atsižvelgiant į dabartinę žemės nuosavybės struktūrą ir skirtingą jų savininkų susidomėjimą vandens kanalizacijos priežiūra, visai bendruomenei atrodo naudinga, kad ją valdytų vienas specializuotas subjektas, išmanantis vietos sąlygas, pvz., vandens įmonė. Todėl šias įmones galima laikyti savotiška atsvara naujajam laikui būdingam įsitikinimui, kad nėra bendros atsakomybės už žemės ribų esančią teritoriją, kuri daugiausia kyla iš nuosavybės jausmo į žemę.
Skaityti daugiau
Vandens įmonių taupymas – ministerijos ir praktikos požiūriu
Vien drenažo įrenginių buvimas negarantuoja tinkamo drėkinimo ir drenažo, nes būtina juos palaikyti tinkamos būklės, atsižvelgiant į būtinybę derinti datas ir darbus. Deja, jei už juos atsako atskiri žemės savininkai, tai nelengva užduotis, nes vandens įmonės rašo Žmogaus teisių komisarui. Šiuo požiūriu įmonės gali būti efektyvi priemonė vandentvarkos problemoms spręsti ne tik vietos ar regiono, bet ir šalies mastu.
Vandens įmonės priežiūrą jos steigimo, veiklos ir likvidavimo atžvilgiu vykdo Starosta. Ji turi specifinę kompetencijos sritį, kurios tikslas – užtikrinti statuto nuostatų ir nuostatų laikymąsi. Tačiau Žmogaus teisių komisaro informacija rodo, kad starostų priežiūra gali būti nepakankama.
Atsistatydinimas be sąlygų
Piliečių prašymai buvo susiję su savanoriškos narystės įmonėje užtikrinimu, į kurį ne visada atsižvelgiama. Ombudsmenas atkreipė dėmesį į atvejus, kai įstatyminėmis nuostatomis užkertamas kelias arba trukdoma nariui laisvai išstoti iš bendrovės (pvz., išstojimas priklausomas nuo bendrovės sutikimo). Tai prieštarauja str. 441 skyrius Vandens įstatymo 1 d., kuris numato savanoriškos narystės įmonėje principą.
Starosta turi galimybę daryti autoritetingą įtaką vandens įmonių veiklai: tvirtindama ar atsisakydama tvirtinti įmonės įstatus ar juos keisdama; pripažinti visuotinio susirinkimo nutarimą negaliojančiu; bendrovės valdybos atšaukimo ar net jos likvidavimo.
Tačiau iš Aukščiausiosios audito tarnybos ataskaitos matyti, kad nagrinėti bendrovės įstatai, kraštutiniais atvejais, nebuvo atnaujinti daugiau nei 50 metų, juose buvo neteisėtų nuostatų, o daugiau nei pusėje jų buvo nuostatų, apsunkinančių bendrovės narių pasitraukimą iš narystės. , o tai prieštarauja įstatyme nustatytam savanoriškumo principui.
Todėl Žmogaus teisių komisaras mato poreikį svarstyti atitinkamus teisės aktų pakeitimus, kurie garantuotų galimybę bet kada be papildomų sąlygų pasitraukti iš narystės vandens įmonėje.
Savanoriška narystė
Atsižvelgiant į str. Remiantis Lenkijos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu, vienintelė pagrįsta pozicija yra pripažinti visišką narystės vandens įmonėse savanoriškumą ir manyti, kad bet kokie apribojimai šiuo atžvilgiu pažeidžia konstitucinį kiekvieno piliečio laisvės jungtis į asociaciją principą. Šį savanoriškumą pabrėžia suformuota Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija.
Tuo tarpu skundai Žmogaus teisių komisarui rodo, kad šiuo „savanoriškumu“ vandens įmonės suabejoja, Žmogaus teisių komisaro tarnybai išnagrinėjus konkretų atvejį dėl atsisakymo pašalinti narį iš vandens įmonės. Pastebėtina, kad vandens įmonių įstatai nebuvo pritaikyti prie Įstatyme priimtų sprendinių. Pasitaiko, kad pareiškimą dėl pasitraukimo iš įmonės pateikiantis asmuo turi laukti net kelis mėnesius ir kol bus pašalintas iš įmonės. bendrovės narystė, turi būti mokami nario mokesčiai .
Skaityti daugiau
Vandens įmonės nori turėti prieigą prie žemės įrašų. Jie teoriškai galėtų tai turėti…
Turto pirkėjas nežino, kad yra vandens įmonės narys
Kita problema – bendrovės nario teisių perėmėjas prisiima jo teises ir pareigas. Todėl kiekvienas nekilnojamojo turto, kurio savininkas buvo bendrovės narys, pirkėjas arba kiekvienas įpėdinis pagal įstatymą tampa subjektais, privalančiais prisiimti savo pirmtako naštas ir naudotis nario teisėmis. Dėl to, kad nėra naujausios informacijos apie žemės sklypų, kuriuos vykdo įmonių veikla, savininkus, visuotiniam akcininkų susirinkimui sunku, o dažnai net neįmanoma, priimti nutarimą dėl, pavyzdžiui, bendrovės įstatų pakeitimo. Dėl to kyla ne tik problemų, susijusių su reikiamo visuotinio susirinkimo dalyvių skaičiaus nustatymu kvorumui palaikyti priimant nutarimus, bet ir su nario mokesčių apskaičiavimu bei surinkimu.
Nekilnojamojo turto pirkėjai dažnai net nežino, kad tapo vandens įmonės nario teisių perėmėjais ir nežino savo įsipareigojimų. Tai pasisako už įpareigojimą vandens įmonėms informuoti tokius asmenis apie narystę.
Kliūtis išlaikyti drenažo įrenginius tinkamos būklės yra formalus įstatyme numatytų užduočių nevykdančių vandens įmonių funkcionavimas, kartais net keliasdešimt metų. Dėl to žemės savininkai negali priverstinai vykdyti įsipareigojimų šiuo atžvilgiu. Ombudsmenas pritaria NIK prašymui imtis teisėkūros veiksmų siekiant išplėsti priežasčių, dėl kurių priežiūros institucija gali nutraukti vandens bendrovę, jei ji visam laikui nutrauktų veiklą, sąrašą.
Žmogaus teisių komisaro nuomone, vandens įmonės turėtų gauti nemokamą administracijos paramą, bent jau formaliais ir organizaciniais klausimais. Jie taip pat turėtų gauti atitinkamą paramą iš administracinių įstaigų. Atrodo, kad įstatyminis sprendimas, kad pagalba iš tikrųjų apsiriboja tik subsidijomis, nėra tinkamas. Atrodo tikslinga teikti pagalbą ir kitomis formomis, pvz., materialine, mokymo ar organizacine.
Dėl visų šių priežasčių būtina imtis teisėkūros iniciatyvos, kuri pateiktų efektyvius sprendimus, leidžiančius vandens įmonėms tinkamai įgyvendinti užduotis. Reikalavimai apima:
- garantuojanti teisę bet kada, nevykdant jokių papildomų sąlygų, išstoti iš narystės vandens įmonėje;
- išplėsti starosto priežiūros kompetencijos sritį, suteikiant institucijai teisę autoritetingai kištis į įstatų turinį, jei jų turinys prieštarauja galiojančiai teisei;
- išplečiant vandens įmonės likvidavimo priežasčių sąrašą, jeigu ji visam laikui nutraukė veiklą, pvz., pagal įstatyme numatytą vandens įmonės neveikimo laikotarpį.
Infrastruktūros ministerijos atsakymas
ZRPO paprašė MI išanalizuoti minėtas pastabas ir poziciją. Atsakymą pateikė Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Przemysławas Koperskis.
– (…) Remdamasis postuluotu būtinumu teisės aktų pakeitimams, kurie garantuotų galimybę bet kada išstoti iš narystės vandens įmonėje, nereikalaujant jokių papildomų sąlygų, informuoju, kad iki 2012 m. ombudsmeno laiško gavimo dieną, Infrastruktūros ministerija minėtų pastabų neužregistravo apimtis – rašo viceministras Koperskis.
Ir dar pažymi:
– Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas vandens įmonės narys turi teisę išstoti iš vandens įmonės, vadovaudamasis jos įstatų nuostatomis, kuriose, vadovaujantis Vandens įstatymu, turėtų būti nurodytas išstojimo iš vandens įmonės būdas. Esant tokiai situacijai, pasitraukimas iš vandens įmonės nereiškia, kad nėra prievolės vandens įmonei mokėti pašalpas. Galiojantis Vandens įstatymas aiškiai nurodo, kad įmonės buveinės vietos Starostės patvirtintas vandens įmonės statutas nustato naujų vandens įmonės narių priėmimo, narių pašalinimo iš vandens įmonės, narystės vandens įmonėje nutraukimo ir išstojimo sąlygas. nuo narystės šioje įmonėje. Be to, pagal str. 462 skyrius 10 asmuo, kurio teisėtas interesas ar teisė buvo pažeista vandens įmonės valdymo organo nutarimu, priimtu vykdant veiklą, nurodytą 10 str. 441 skyrius 1 ir 3 d., gali – nesėkmingai raginusi vandens bendrovę pašalinti pažeidimą – nutarimą skųsti administraciniam teismui, jeigu jau nėra pasisakęs šiuo klausimu pagal 2007 m. 8 administracinis teismas skundą atmetė.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta , Infrastruktūros ministerija iki šiol nenustatė poreikio keisti galiojančius teisės aktus dėl pasitraukimo iš narystės vandens įmonėje.
Dėl pastabos dėl Starosto vykdomos vandens įmonės veiklos priežiūros ir kontrolės informuoju, kad vadovaujantis 2010 m. 462 skyrius 1 vandens įstatymo, jį įgyvendina vietinė starosta ir yra formalaus pobūdžio. Tai susiję ne su vandens įmonei priklausančių vandens įrenginių įrengimo vieta, o su jos buveinės vieta, kas expressis verbis išplaukia iš 2009 m. 446 skyrius 3 Vandens įstatymas. Ši priežiūra prasideda vandens įmonei pradėjus veiklą ir baigiasi, kai ji nustoja veikti kaip juridinis asmuo.
Skaityti daugiau
Vandentvarka reikalauja nuodugnios reformos
Tai, kad staroste yra saistoma teisės, kuri yra konstitucinio teisėtumo ir teisinės valstybės principo pasekmė, leidžia starostei taikyti tik aiškiai įstatyme numatytas priemones. Frazė „vykdo priežiūrą“ nenurodo konkrečios starostos veiklos apimties. Pagrindinė kontrolės priemonė, įgyvendinama vykdant vandens įmonės priežiūrą – įpareigojimas teikti įmonės organų nutarimus Starostai . Kontroliuodama juos, starost taiko priežiūros priemones, užtikrinančias prižiūrimo subjekto veiklos įstatymų laikymąsi. Prievolės teikti nutarimus priežiūros institucijai apimtis apima visus bendrovės valdymo organų nutarimus, įskaitant visuotinio narių susirinkimo nutarimus ir audito komiteto nutarimus.
Starostas tik kontroliuoja nutarimus dėl įmonės veiklos, o nustačius, kad jie prieštarauja įstatymams ar įstatams, sprendžia dėl jų negaliojimo. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į dabartinį aiškinimą , nutarimai, kuriuose kalbama apie vidaus santykius tarp vandens įmonės ir jos nario, nėra Starosto kontrolės objektas , nes išeina už veiklos sąvokos, nurodytos 2007 m. 462 skyrius Vandens įstatymo 1 str.
Be to, pažymėtina, kad pagal str. 462 skyrius Vandens įstatymo 2 p., vandens įmonės valdyba privalo per 7 dienas nuo jų priėmimo dienos pateikti Starostei įmonės nutarimus. Jeigu valdyba nevykdo šios pareigos, tai gali būti sąlyga Starostai taikyti priežiūros priemonę – valdybos paleidimą, vadovaujantis 19 str. 463 skyrius Vandens įstatymo 1 str.
Nagrinėjant Starosto turimas priežiūros priemones, kylančias iš Vandens įstatymo nuostatų , atkreiptinas dėmesys, kad jis gali kištis į vandens įmonių veiklą, pripažindamas įmonės organų nutarimą negaliojančiu, sustabdydamas nutarimo vykdymą, atleisti bendrovės valdybą ir paskirti administratorių. Įstatymų leidėjas aiškiai nurodo, kad viena iš svarbiausių starostos kompetencijų yra nagrinėti bendrovės nutarimų atitiktį įstatymams ir bendrovės įstatams, taigi ir bendrovės organų nutarimų teisinį egzistavimą.
Minėtos starostos kompetencijos autoritetingai kištis į vandens įmonės veiklos sritį yra expressis verbis priskirtos įmonės veiklos priežiūros institucijai, jas reglamentuojant Vandens įstatymo 3 skyriuje „Priežiūra ir kontrolė. įmonės veikla“.
Tačiau tai dar ne visos „starosta“ galios vandens įmonės atžvilgiu. Faktiškai kitas teisinis instrumentas iš esmės yra vandens įmonės veiklos priežiūros priemonė, t. y. įmonės likvidavimas administraciniu sprendimu.
Vandens įstatymo nuostatos numato konkrečią vandens įmonės likvidavimo tvarką, kurios tikslai ir uždaviniai konkrečiai apibrėžti 2005 m. 441 skyrius 2, ypač skyriuje 3. Vadovaujantis 2009 m. 464 aukščiau Pagal įstatymą vandens įmonė gali būti nutraukta visuotinio susirinkimo nutarimu arba įgaliotos institucijos, t. y. Starosto, sprendimu. Tačiau įvykus bet kuriam iš nurodytų įvykių, teisėta vandens įmonės egzistavimas automatiškai nenutrūksta , o pradedama likvidavimo procedūra.
Dėl vandens įmonės likvidavimo pagal 2014 m. 464 skyrius 1 d., visuotinio susirinkimo nutarimu įstatymų leidėjas nenumatė būtinybės dėl įstatyme nurodytų priežasčių. Tai reiškia, kad jų sprendimas paliekamas visuotinio susirinkimo nuožiūrai. Šio organo kompetencija apibrėžta 2006 m. 457, ir yra įgyvendinami suteikiant įgaliojimus priimti nutarimus. Paminėtina, kad į visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją įeina įmonės priežiūra jos veiklos sferoje. Iš to išplaukia, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pagrindu bendrovės įstatuose gali būti nurodytos aplinkybės, kurioms susidarius ji bus nutraukta.
(…) Pabaigai noriu informuoti, kad šiuo metu Infrastruktūros ministerijoje vyksta darbai, skirti nustatyti kliūtis, ribojančias efektyvų vandens įmonių funkcionavimą, taip pat jų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurią šiuo metu vykdo starostas. Infrastruktūros ministerija, siekdama užtikrinti geresnį vandentvarkos prisitaikymą prie klimato kaitos ir būtinybės įgyvendinti Europos Sąjungos reglamentus bei naujus iššūkius (pvz., veiksmingai kovoti su sausros padariniais, būtinybe apsisaugoti nuo potvynių), šiuo metu analizuoja visus Įstatymui pateikti poreikiai ir pastabos – Įstatymas vanduo.
Turint galvoje siekį užtikrinti efektyvų vandens įmonių veiklą ir būtinybę nuolat tobulinti esamą reglamentavimą, įskaitant ir 1 str. 447, susijusio su vandens įmonės nario teisių perėmėju, ir 4 str. 454, t.y. naudos įmonei Infrastruktūros ministerija planuoja įgyvendinti šį ketinimą glaudžiai bendradarbiaudama su už vandentvarką atsakingam ministrui pavaldžiais ir jo prižiūrimais padaliniais, bet pirmiausia su kitomis ministerijomis. Ypatingas dėmesys bus skiriamas rengiant reglamentus, kurie bus diskusijų ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimo rezultatas.
Skaityti daugiau
Melioracijos grioviai. Kokios gali būti jų aplaidumo teisinės pasekmės?
