News Pricer.lt

Prekybos naujienos

Urmas Syõrumaa: nebegalima taip vadovauti – tai kelias į bankrotą (17)

Урмас Сыырумаа: так руководить больше нельзя – это путь к банкротству (17)

Kodėl Lietuvos ir Latvijos ekonomika auga, o Estija vis dar yra minusuose? Ar turėtume tikėtis ekonomikos atsigavimo antroje metų pusėje? Per kiek laiko galima didinti mokesčius?

  • Valstybė turi būti pagrindinis klientas
  • Sunkiais laikais mokesčių didinti nereikėtų
  • Amunicijos pirkimas – tik pusė darbo

Kodėl Lietuvos ir Latvijos ekonomika auga, o Estija vis dar yra minusuose? Ar turėtume tikėtis ekonomikos atsigavimo antroje metų pusėje? Per kiek laiko galima didinti mokesčius?

Į rus.Postimees klausimus studijoje atsakė iškilus Estijos verslininkas Urmas Syõrumaa .

Ištraukos iš pokalbio :

– Užsienio rinkos jau pradėjo augti, tarp jų ir Lietuva bei Latvija, tačiau mūsų ekonomika vis dar yra minusuose. Kodėl?

– Estijos ekonomikai įtakos turėjo bandymai išlaikyti finansinį balansą, kad turėtume mažiau paskolų ir pan. Tokio kurso laikosi Reformų partija. Visada turėjau kitokią nuomonę. Paaiškinsiu kodėl.

Kai visas pasaulis spausdina pinigus, ima paskolas, stato kelius ir infrastruktūrą, Estija tvirtina, kad esame kitoje valtyje. Tačiau ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės laikais sakome, kad visi esame vienoje valtyje. Na, tada reikia nuoseklumo: reikia su visais būti vienoje valtyje iki galo.

Sunkiais laikais valstybė turėtų padėti ekonomikai. Būtent būti stambiu klientu, plėtoti infrastruktūrą ir nekelti nesuprantamų mokesčių.

Mokesčius reikia kelti tada, kai visi laimingi. Ir tikrai ne tada, kai viskas klostosi blogai. Jei karvė duoda daug pieno, kam ją siųsti skersti?

– Ar turite vilčių, kad pasikeitus premjerui ir atsinaujinus vyriausybei kažkas pasikeis į gerąją pusę?

– Viltis miršta paskutinė. Aš pakankamai giliai suprantu mūsų politinių partijų gyvenimą per pastaruosius 25–30 metų. Manau, kad reformistams geriausias laikas atėjo būtent tuo laikotarpiu, kai šios partijos generaline sekretore buvo Kristen Michal.

– Tiesa, tuomet jam teko trauktis iš teisingumo ministro posto kilus skandalui su partijos finansavimu…

– Skandalų buvo ir bus, nuo jų nepabėgsi. Tačiau aš vis dar tikiuosi, kad Kristen Michal vadovaus vyriausybei šaltai paskaičiuodama, o tada mes pradėsime auginti ekonomiką.

– Būsimasis premjeras leido suprasti, kad mokesčiai bus didinami ir toliau. Mažiausiai bus įvestas penkerių metų gynybos mokestis…

– Valstybė turėtų gyventi iš mokesčių, o ne konkuruodama su privačiais verslininkais. Mokesčiai turi būti aiškūs ir suprantami. Ir tikrai, nepakliūkite į bendrą puodą, kaip tas pats automobilio mokestis. Pastarieji turėtų būti skirti tik vairuotojų gyvenimo gerinimui, eismo saugumo gerinimui ir kelių tiesimui. Bendra piniginė turi gauti apyvartos mokestį.

Žinoma, gali būti ir gynybos mokestis. Tačiau kartoju, kad visi mokesčiai turi būti aiškūs ir suprantami gyventojams.

Beje, visi iš mokyklos žino, kad jei du trečdaliai gyventojų sutinka mokėti mokesčius, tai nereikia kurti didžiulio valstybės aparato, kuris tikrina ir baudžia kiekviename žingsnyje. Kai žmonės supranta, kiek pagerės jų gyvenimas dėl šių mokesčių, tada viskas pradeda veikti savaime.

Pažiūrėkime į mums vadovaujančius ministrus. Dauguma jų net neturi gyvenimiškos patirties, niekur nieko nepasiekė. Tai tik geri partiniai funkcionieriai, kurie galvoja, kad jau viską žino. Tačiau gyvenimas neveikia taip.

Jei rytoj staiga taps bedarbis 101 parlamentaras, esu tikras, kad darbą galės rasti tik 10–20 iš jų. Ir šie žmonės šiandien mums sako, kad žino viską.

– Per kiek laiko galima didinti mokesčius?

– Mokesčiai turi būti konkurencingi, palyginti su kitomis Europos ir pasaulio ekonomikomis. Jei mokesčiai per dideli, pralaimėjimas yra neišvengiamas.

– Gana garsiai pasigirsta nuomonių, taip pat ir iš Estijos banko, kad jei nebus didinami mokesčiai, tuomet teks atsisakyti nemokamo mokslo, sveikatos priežiūros ir pan. Ar tai reali perspektyva?

– Dalis tiesos tame yra. Akivaizdu, kad tokios mažos šalies kaip Estija taip vadovauti nebegalima. Tai kelias į bankrotą. Maža šalis negali dalyvauti pasaulio gyvenime, ES, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose, prisiimti įsipareigojimus lygiai su visomis didelėmis valstybėmis. Tai tiesiog neįmanoma!

Jei norime būti pasaulinio lygio žaidėjais, namuose turime elgtis kitaip. Mažoje šalyje galite daug ką išbandyti.

Tokios mažos šalies kaip Estija taip vadovauti nebegalima. Tai kelias į bankrotą.

Jau kalbėta, kad už nemažai savivaldybės ir valstybės paslaugų žmonės galėtų susimokėti patys. Pavyzdžiui, kaip verslininkas dalyvauju nekilnojamojo turto projektų vystyme. Jeigu aš darau detaliuosius planus ir iš to uždirbu pinigų, kam leisti daugiau viešųjų pinigų šiems planams peržiūrėti?

Už visą peržiūros procesą esu pasiruošęs mokėti pats: penki eurai už kvadratinį metrą. Jei turiu 50 000 kv. metrų, esu pasiruošęs sumokėti 250 000 eurų, kad mano detaliojo plano tvirtinimą atliktų ne visi pareigūnai iš karto už valstybės pinigus, o konkretus pareigūnas – už mano pinigus. Ir tuo pačiu detalusis planas turėtų būti tvirtinamas ne 10 metų, o trejiems metams, o į konkretų laišką ar pasiūlymą atsakyta ne per keturis mėnesius, o vos per mėnesį.

Pažvelkime į sveikatos priežiūros sektorių. Suomiai apskaičiavo, kad dėl beprasmių ligų, kurių būtų buvę galima išvengti, iš jų valstybės biudžeto atimama 5–7 milijardai eurų. Tai yra tada, kai žmonės veda neaktyvų gyvenimo būdą, nejuda, piktnaudžiauja alkoholiu, neprižiūri savo mitybos ir pan. Manau, kad Estija dėl to taip pat daug praranda: nuo 500 mln. iki milijardo eurų. Priežastis ta, kad žmonės suserga, yra nedarbingumo atostogų, gydomi iš bendrojo iždo ir pan.

Šią problemą galima išspręsti. Šiems žmonėms motyvuoti būti sveikiems užtenka tiesiog papildomai skirti 100 milijonų eurų.

Dabar daug diskutuojama, kaip apginti šalį ir iš kur gauti trūkstamų pinigų. Vienas dalykas – pirkti amuniciją. Ir kas šaudys? Šalyje tik 30% jaunų vyrų sugeba atitikti minimalius fizinio pasirengimo standartus. Norint išspręsti tokias problemas, reikia integruoto požiūrio.

Žiūrėkite interviu pakartojime!

Postimees studija: kas negerai su Estijos ekonomika? Postimees studija: kas negerai su Estijos ekonomika? Nuotrauka: Madis Veltman

  • Kaip galima paaiškinti Lietuvos ekonomikos kilimą ir gana stabilius Latvijos rezultatus?
  • Kodėl krizė labiausiai paveikė Estiją?
  • Kiek ilgai Estija išliks Europos čempione pagal infliaciją ir BVP mažėjimą?
  • Ar galima mokesčių nekelti? Kokios yra alternatyvos?
  • Kada galime tikėtis ekonomikos atsigavimo?

Naujienų šaltinis

Dalintis:
0 0 balsai
Straipsnio vertinimas
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus

Taip pat skaitykite: