UPEMI prezidentas laikosi nuomonės, kad šis atvejis, nors ir nesuprantamas bei piktinantis, tačiau yra sudėtingesnis ir gali būti paskata kitiems kreiptis į teismus ne tik gyvulius auginantiems, bet ir augalus auginantiems ūkininkams.
– Esame dar viena pramonės organizacija, kuriai teismo sprendimas visiškai nesuprantamas. Lygiai taip pat nesuprantama, kad į kaimą besikeliantys miesto gyventojai visiškai nežino, kad kaimo vietovės yra ūkininkų darbo, o ne poilsio ar laisvalaikio vietos. Daugelyje pareiškimų taip pat buvo nurodyti teisiniai sprendimai, kuriuos šiuo klausimu priėmė Prancūzija. Tačiau net ir ten kelias nebuvo tiesus ir reikėjo dviejų įstatymų pakeitimų, siekiant apsaugoti kaimo vietoves, į kurias keliauja miestiečiai, – komentuoja Różański.
Skaityti daugiau
Ūkininko atvejis netoli Lodzės: jei nepadarysime išvadų, kils pavojus visam žemės ūkiui
Taip problemą išsprendė prancūzai
UPEMI spaudos komentare primena, kad Prancūzijos teisinių sprendimų kaimo vietovių apsaugos srityje pradžia buvo garsusis Moriso gaidžio atvejis nuo 2019 m. Užmiestyje atostogaujantys miesto gyventojai padavė į teismą gaidžio šeimininką dėl… ryto giedojimo. Ši byla Maurice'ui ir jo šeimininkui baigėsi teigiamai, nes Prancūzijos teismas nustatė, kad gaidžiui giedoti neįmanoma, be to, kaimo vietovės turi savo specifiką, susijusią su
susiję su žemės ūkio veikla, taigi ir žemės ūkio technikos keliamas triukšmas ar su žemės ūkio gamyba susiję kvapai. Prancūzijos vyriausybė nusprendė reaguoti ir įvesti taisykles, ribojančias galimybes paduoti ūkininkus į teismą dėl žemės ūkio veiklos. Tačiau šie reglamentai buvo tokie netikslūs, kad paliko teisinę spragą, taigi ir galimybę paduoti ūkininkus į teismą dėl „per didelio kaimyninių santykių trikdymo“ civilinės teisės pagrindu. Rezultatas – daugiau nei 18 000 ieškinių teismuose ir 500 ūkininkų, kuriems teko susidurti su neigiamais sprendimais ir, kaip ir Szymono Klukos atveju, būtinybe mokėti kompensacijas. Tai buvo tik antrasis įstatymo pakeitimas ir kaimo vietovių kultūros paveldo apsaugos sampratos įvedimas ir taip susiejant su šia koncepcija kaimo vietovėms būdingus kvapus ir garsus. Prancūzijos kultūros ir žemės ūkio ministerija dalyvavo rengiant aktą.
Skaityti daugiau
Kodėl nuosprendis ūkininkui iš Lodzės gresia visiems Lenkijos ūkiams?
Turėtume sekti prancūzų pavyzdžiu
– Lenkijoje problemos priežastys slypi kur kas giliau – jau daug metų pasisakome už teisinius sprendimus, reglamentuojančius statybos leidimų kaimo vietovėse išdavimą. Šiuo metu tai vyksta chaotiškai. Nuo to kenčia visi, ypač ūkininkai, kurie turi vadovauti savo verslui. Šią situaciją išspręstų teisinis statybos leidimų reglamentavimas ir prancūzų patirties panaudojimas. Norėčiau priminti, kad Prancūzija savo teisės aktais uždraudė paduoti į teismą ūkius, kurie pradėjo savo veiklą anksčiau, nei kas nors persikėlė į jų apylinkes. Toks veiksmas yra absurdas. Tad gal ūkininkai turėtų kraustytis į miestus ir paduoti į teismą viešąjį transportą ar kvepiančią ir triukšmaujančią elektrinę. Tai lygiai ta pati logika. Įdomu, ką valgys netikėtai kaimą pamilę miestiečiai, kai aplink išnyks fermos. Akimirksniu trukdys kombainas, kuris kartais turi dirbti naktimis, arba mėšlas lauke – komentuoja Wiesław Różański.
Kaip pabrėžė UPEMI prezidentas, pats laikas standartizuoti reglamentus ir įsiklausyti į pramonės organizacijų reikalavimus. Jei kas nori gyventi kaime, turi tai daryti su visais gyvulininkystės privalumais. Dabartinė padėtis susidarė dėl to, kad trūksta plėtros planų, kuriuose būtų atsižvelgta į specifinius kaimo vietovių poreikius.
Różańskis patikino, kad pagal prancūzų modelį stebės Žemės ūkio ministerijos žingsnius dėl teisinių pakeitimų, kad kaimas išliktų kaimas, o ne miestiečių miegamasis.
Skaityti daugiau
Nuosprendžio atvejis ūkininkui iš Lodzės rodo, koks pavojus ūkininkams šiandien yra