Neseniai atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė žmonių paskutinį išmanųjį telefoną paliko namuose ir nustojo juo naudotis. Kartu Europos Sąjungos direktyva nustato konkrečius tikslus elektroninių atliekų surinkimui, perdirbimui ir perdirbimui, siekiant kovoti su jų kaupimu. :format(webp)/nginx/o/2024/06/21/16169247t1h7a8c.jpg)
Vyras su išmaniuoju telefonu. Iliustracinė nuotrauka. Nuotrauka: Shutterstock
Neseniai atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė žmonių paskutinį išmanųjį telefoną paliko namuose ir nustojo juo naudotis. Kartu Europos Sąjungos direktyva nustato konkrečius tikslus elektroninių atliekų surinkimui, perdirbimui ir perdirbimui, siekiant kovoti su jų kaupimu.
„Estijos ekonomikos augimas ir didėjantis vartojimas lėmė ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų kiekio didėjimą. Didžioji dalis šių atliekų susidaro kasdien naudojant buitinę elektroniką, tokią kaip kompiuteriai, monitoriai, išmanieji telefonai, planšetės, laidai ir televizoriai“, – sakė Klimato kaitos ministerijos pavojingų atliekų ir gamintojų atsakomybės skyriaus vadovė Piret Otsason.
Europos Sąjungos direktyva nustato konkrečius tokių elektronikos atliekų surinkimo, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo tikslus. „Tiek gamintojai, tiek šalys turi užtikrinti, kad kasmet būtų surenkama ne mažiau kaip 65 procentai elektros ir elektroninės įrangos, pateiktos į rinką per pastaruosius trejus metus, arba 85 procentai šalyje susidariusio elektronikos laužo masės“, – sakė Otsasonas. paaiškino.
Pavyzdžiui, 2020 metais Estijoje į rinką buvo pateikta maždaug 24 848 tonos elektroninių prietaisų. 2022 metais į rinką pateko 31 300 tonų elektroninių prietaisų, o 2023 metais – 24 617 tonų. Europos Sąjungoje elektroninių atliekų srautas auga vidutiniškai 2% per metus.
Nepaisant direktyvos tikslų, šią vasarą Estijoje atlikto tyrimo duomenimis, žmonių susidomėjimas prietaisų perdirbimu išlieka silpnas. „54 procentai estų savo paskutinį išmanųjį telefoną, kuriuo nustojo naudotis, tiesiog paliko stalčiuje. Tačiau daugelis šių išmaniųjų telefonų vis dar yra puikios būklės ir tinkami naudoti. Jei žmonės, pavyzdžiui, išsinuomotų telefoną, o ne pirktų, būtų garantija, kad įrenginys bus išsiųstas perdirbti“, – sakė „Inbank“ verslo plėtros vadovė Piret Paulus.
„Inbank“, bendradarbiaudama su „iDeal“, nuo praėjusio rudens siūlo Apple išmaniųjų telefonų ir nešiojamų kompiuterių nuomos paslaugą, o pastaruoju metu, bendradarbiaujant su ONOFF, išsiplėtė nuomojamų įrenginių asortimentas, įtraukiant Apple ir Samsung išmaniuosius telefonus bei planšetinius kompiuterius.
„Įvairiose pramonės šakose kasmet auga tendencija lizinguoti produktus, o ne turėti. Smulkių elektroninių prietaisų, tokių kaip išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai, nuomos tendenciją palaiko Europos Sąjungos teisės aktai, skirti gamintojams sukurti elektronikos vertę, o ne paversti įrenginius atliekomis po pirmojo panaudojimo“, – aiškino Paulus.
Siekdamas kovoti su elektroninių atliekų kaupimu, gamintojas ne tik siūlo nuomos paslaugą, bet ir apima elektros ir elektroninę įrangą, kuri padeda rinkai pateikti patvarius, daugkartinio naudojimo ir perdirbamus prietaisus. Tai reiškia, kad probleminių gaminių gamintojai privalo surinkti senus elektroninius prietaisus, taip pat finansuoti ir organizuoti savo gaminių atliekų rūšiavimą ir perdirbimą.