Antrasis „Ferratum Insights“ tyrimo leidimas pristatė naujausias vartotojų elgsenos tendencijas ir pokyčius 13 Europos šalių dabartinės finansinės padėties kontekste. Šiemet apklausoje dalyvavo 14 696 respondentai. Palyginti su praėjusiais metais, rezultatai parodė reikšmingus respondentų išlaidų įpročių, pajamų pasiskirstymo ir finansinių perspektyvų pokyčius. :format(webp)/nginx/o/2024/02/25/15913522t1h9c4e.jpg)
Piniginė. Iliustracinė nuotrauka. Nuotrauka: Peeter Lilleväli
Antrasis „Ferratum Insights“ tyrimo leidimas pristatė naujausias vartotojų elgsenos tendencijas ir pokyčius 13 Europos šalių dabartinės finansinės padėties kontekste. Šiemet apklausoje dalyvavo 14 696 respondentai. Palyginti su praėjusiais metais, rezultatai parodė reikšmingus respondentų išlaidų įpročių, pajamų pasiskirstymo ir finansinių perspektyvų pokyčius.
„Antrasis Ferratum Insights leidimas rodo teigiamą Europos vartotojų finansinės padėties tendenciją. Infliacijai toliau lėtėjant nuo savo piko, namų ūkiai Europoje vis optimistiškiau vertina savo finansinę padėtį ir didina neesmines išlaidas. Nors tai neabejotinai teikia vilčių, esame įsipareigoję atsakingai remti savo klientus neaiškiais laikais“, – komentavo „Ferratum“ generalinis direktorius Kristjanas Kajakas.
Metinis „Ferratum Insights“ finansinės elgsenos tyrimas leidžia suprasti, kaip europiečiai priima finansinius sprendimus ekonomiškai sudėtingais laikais, taip pat vartotojų prioritetus ir finansines strategijas. Apklausa buvo atlikta tarp 14 696 respondentų 13 Europos šalių.
55% respondentų iš Estijos per praėjusius metus padidino atlyginimą, o 2023 m. šis skaičius siekė 30%. Taip pernai daugeliui žmonių atlyginimai padidėjo. Svarbiausi veiksniai, gerinantys finansinę situaciją Estijoje, buvo darbo užmokesčio padidėjimas (52,02 proc.) ir paskolų mokėjimų nutraukimas (22,54 proc.). Tuo pat metu šiemet atlyginimų padidėjimą pajuto vidutiniškai 61 proc. europiečių, o pernai – 32 proc.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Estijoje yra daugiau respondentų, taupančių maistui (29 proc.), nors šiemet jų buvo šešiais procentiniais punktais mažiau nei pernai. Remiantis 2023 metų rezultatais, 35% Estijos gyventojų sumažino savo išlaidas maistui. Taigi arba tyrimo dalyvių finansinė padėtis šiemet kiek pagerėjo, arba nebegalima sutaupyti išlaidoms maistui.
Palyginti su kitais europiečiais, pesimistiškiausiai savo perspektyvas vertina estai – 3,2 balo 5 balų skalėje. Suomiai kiek mažiau pesimistiški – 3,29 balo. O didžiausi optimistai – rumunai, 4,05 balo.
Į klausimą „Kokie veiksniai turėjo didžiausią įtaką gerinant jūsų finansinę padėtį? Estijoje dažniausiai atsakyta (52,02 proc.) – atlyginimų augimas, po to – paskolų mokėjimų nutraukimas (22,54 proc.) ir rimtesnis išlaidų valdymas (20,23 proc.).
Vidutiniškai visose stebėtose šalyse kainų kilimas turėjo didžiausią įtaką žmonių pasitikėjimui savimi ir artimiems santykiams. Šie du aspektai nukentėjo dar labiau nei mitybos įpročiai ir investiciniai sprendimai. Čia Estija paprastai laikosi vidutinės tendencijos.
Paskolos, kurių tikslai stebimose šalyse ima, yra gana skirtingi. Kol Bulgarijoje (41 proc.) ir Švedijoje (38 proc.) daugiausia paskolų imta konsoliduoti paskolas, Estijoje populiariausios buvo paskolos automobiliui (27 proc.) ir būsto renovacijai (27 proc.).
Vidutiniškai stebimose šalyse lūkesčiai dėl finansinės padėties buvo įvertinti 3,57 balo iš 5, o tai rodo nuosaikų optimizmą. Pesimistiškiausi lūkesčiai dėl finansinės padėties buvo Estijoje (3,2) ir Suomijoje (3,29), tai yra, Estija čia pirmauja nuo galo.
Ferratum yra „Multitude Group“ finansinių paslaugų padalinys, turintis ilgametę patirtį vartojimo finansų srityje. „Multitude“ yra į biržos sąrašus įtraukta Europos „fintech“ įmonė, teikianti skaitmeninio skolinimo ir internetinės bankininkystės paslaugas mažmeniniams vartotojams, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei kitoms „fintech“ įmonėms, kurioms tradiciniai bankai nepakankamai padeda.
