Pirmiausia, kaip pabrėžiama ministerijos pranešime, buvo įvertinti grasinimai. Kokius konkrečius?
– Sektoriaus atstovai pirmiausia atkreipė dėmesį į vos per metus dvigubai išaugusį trąšų importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Pranešama, kad 2022/2023 metų sezoną importo dalis vidaus trąšų rinkoje siekė net 56 procentus.
Svečiai, kaip pridūrė, pabrėžė, kad dėl tolesnio importo didėjimo iš rinkos gali pasitraukti Lenkijos gamintojai ir pasikartoti airiškas variantas, kuriame – likvidavus nuosavą gamybą – gerokai pabrango trąšos.
Skaityti daugiau
Lenkija yra didžiausia trąšų importuotoja iš Rusijos ES
Trąšų ir tręšimo įstatymo pakeitimas
Antra, taip pat ruošiasi keisti reglamentai.
– Svarbu nustatyti svarbiausias Žemės ūkio ministerijai tenkančias užduotis, nes trąšų gamybos sektorius priklauso daugelio ministerijų kompetencijai – pabrėžė ministras Czesławas Siekierskis.
Kartu ministras teigė, kad tai gera proga aptarti pramonės problemas ir pateikti savo reikalavimus, nes Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijoje prasideda Trąšų ir tręšimo įstatymo pakeitimo darbai.
– Norėtume palaikyti šį dialogą, kad nuolat vertintume, kaip ministerija gali imtis reikalų, – patikino ministras Czesławas Siekierskis.
Skaityti daugiau
Padirbtų trąšų maras Ukrainoje, rinka užtvindyta klastotėmis
Žemės ūkio gamintojai ir trąšų gamintojai
Trečia, atkreiptas dėmesys į būtinybę pripažinti ūkininkų padėtį sprendžiant problemas trąšų sektoriuje. Į šį veiksnį atkreipė dėmesį valstybės sekretorius Michałas Kołodziejczakas, kuris prisiminė drastišką ūkininkų patirtą trąšų kainų augimą. Jis taip pat pabrėžė ūkininkų problemas dėl galimybės gauti lenkiškų trąšų.
Adamas Nowak taip pat paminėjo šią problemą, nurodydamas didelę ūkininkų trąšų naudojimo sąnaudų pusę. Jis taip pat pabrėžė būtinybę užtikrinti aprūpinimą maistu užtikrinant ūkininkams prieinamas trąšas.
