Sakė jau daugelį amžių atlieka itin svarbų vaidmenį Japonijos religinėse apeigose, festivaliuose ir socialiniuose renginiuose.
Sakė laikoma dieviška dovana” ir “duokle meistriškumo žinioms ir įgūdžiams, kurių amžius siekia beveik tūkstantį metų – sako Japonijos ambasadorius prie UNESCO Kano Takehiro.
Japoniška sakė yra ne tik kasdienių ritualų dalis, bet ir pasirodo klasikinėje literatūroje, pavyzdžiui, XI a. “Pasakoje apie princą Gendži”.
Sakė šiuolaikiniame pasaulyje
Šiuolaikiniai iššūkiai, su kuriais susiduria sakė, yra konkurencija su kitais alkoholiniais gėrimais, pavyzdžiui, alumi, kuris populiarėja tarp jaunesnių japonų. Sake įtraukimas į UNESCO sąrašą taip pat yra bandymas atkurti ankstesnę jos, kaip pagrindinio Japonijos alkoholio, šlovę.
Gamintojai taip pat siekia padidinti eksportą į tarptautines rinkas, kuriose sakė įgauna vis didesnį pripažinimą, ypač JAV ir Kinijoje. Eksportas į šias šalis jau dabar siekia daugiau kaip 265 mln. dolerių per metus.
Tradicinis gamybos procesas
Sakė gaminama natūraliai fermentuojant ryžius, vandenį, mieles ir kodži – specialų ryžių pelėsį. Gamybos procesas apima ryžių garinimą, fermentavimą, maišymą ir presavimą, kuris trunka apie du mėnesius.
Svarbu tai, kad norint, jog gėrimas būtų pavadintas “japoniška sakė”, gamyboje naudojami ryžiai turi būti kilę iš Japonijos.
Ne tik sakė pateko į UNESCO
Tame pačiame susitikime į UNESCO sąrašą pateko ir kitos kulinarinės tradicijos, atspindinčios įvairių pasaulio regionų kultūrinį turtingumą.
Taip pat buvo pagerbti:
- Braziliškas baltasis sūris,
- Karibų manijokų duona,
- Palestinietiškas alyvuogių aliejaus muilas.
Kiekvienas iš šių produktų turi gilias šaknis vietos tradicijose ir bendruomenėse, kurios iš kartos į kartą perdavė žinias ir įgūdžius, reikalingus jiems gaminti.
Kiekvienas iš šių produktų turi gilias šaknis vietos tradicijose ir bendruomenėse, kurios iš kartos į kartą perdavė žinias ir įgūdžius, reikalingus jiems gaminti.
