Kukurūzų silosas yra pagrindinis melžiamų karvių pašaras. Tai sudaro apie 60-70 proc. DM viso stambaus pašaro gyvulių racione. Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų federacija primena, į ką reikia atkreipti dėmesį ruošiant kukurūzų silosą, kad būtų pasiektas galimas teigiamas poveikis.
Skaityti daugiau
Pjauti kukurūzus silosui. Kokios kainos?
Siloso kokybė ir maistinė vertė lemia pieno gamybos pelningumą
Kukurūzų derliaus nuėmimas silosui visada yra kompromisas, nes turime nuspręsti, kokios būsimų pašarų savybės mums rūpi labiau, t.y. didelis krakmolo kiekis ar maistinių medžiagų virškinamumas. Pirmąjį lemia grūdų branda, antrąjį – sausųjų medžiagų kiekis (optimalus – 33-35 proc. ribose). Deja, labai dažnai sąmoningą apsisprendimą dėl pjovimo datos trikdo oras ar technika. Todėl kai kuriais atvejais, atidarius silosą, pašarai įkaista, turi pelėsių ir blogai kvepia. Dėl nepalankios rūgimo atsiranda DM nuostolių, kurie, trumpai tariant, atsiranda dėl intensyvaus baltymų ir angliavandenių skaidymo, o tai prisideda prie pašaro kaitinimo, riboja jo suvartojimą ir padidina įvairių sveikatos problemų bandoje riziką.
– Išvados apie silosuotų pašarų kokybę ir maistinę vertę bei tinkamumą šerti tiesiogiai paverčia pieno gamybos pelningumu ūkyje – pabrėžia Błażej Zielonka, PFHBiPM patarėjas mitybos klausimais.
Skaityti daugiau
Kada pjauti kukurūzus silosui?
Būkite atsargūs sutankindami ir pasirinkdami
Veisėjų laimei, kukurūzams būdingas mažas cukraus minimumas, t.y. cukrų kiekis, reikalingas greitai sumažinti pH silosavimo procese, ir tuo pačiu didelis vandenyje lengvai tirpstančių cukrų kiekis. Praktiškai tai reiškia, kad augalas gerai silosuojasi, o tam įtakos turi norimas organinių rūgščių profilis, kuriame vyrauja pieno rūgštis, kaip paaiškino PFHBiPM. Deja, pastarojo perteklius (esant per dideliam DM kiekiui) nepadeda medžiagos stabilumui deguonies, orui patekus į silosą. Acto rūgštis pasižymi geresnėmis fungicidinėmis savybėmis, tačiau per daug jos vartoti nerekomenduojama, nes neigiamai veikia siloso skonį (per drėgnoje medžiagoje). Galiausiai, tinkama medžiagos nuėmimo data, greitas jos transportavimas, sutankinimas, taip pat optimalus suskaidymas ir sandarus padengimas lemia, kokios bakterijos bus aktyvios fermentacijos procese, kaip pabrėžia PFHBiPM. Visi šie gydymo būdai lemia anaerobinių sąlygų pasiekimą ir optimalią fermentaciją.
– Savo praktikoje nuolat susiduriu su neteisingu pašarų parinkimu iš siloso, dėl kurio ūkininkai labai dažnai eikvoja visas pastangas, įdėtas į medžiagos nuėmimo ir silosavimo technologijas. Veisėjai pasiklysta dėl skubėjimo ir rutinos, sako Zielonka.
Kita problema, į kurią atkreipia dėmesį PFHBiPM patarėjas, yra netinkamas medžiagos sutankinimas. Kaip jis pažymi, tai daugiausia dėl per didelio silosuoti skirtos medžiagos sausųjų medžiagų kiekio, bet ir dėl nepakankamos įrangos.
– Daugelis veisėjų nėra įsitikinę dėl siloso. Tuo tarpu jie riboja nuostolius ir sukuria galimybes gauti kur kas geresnį silosą, nes atleidžia kai kurias selekcininko klaidas – priduria Žielonka.
Skaityti daugiau
Inokuliantai palaiko gero ir stabilaus siloso gamybą
Kada atliekama pirmoji pašarų analizė?
Daroma prielaida, kad tinkamai silosuota medžiaga tampa aerobinė stabili maždaug po 4 savaičių. Tai tinkamas laikas pirmajai pašarų analizei, kurią reikėtų kartoti bent kartą per ketvirtį. Žinių apie pašarų maistinę vertę stoka tikrai apsunkina visus karvių mitybos poreikius. Kita vertus, tai gali sukelti nuostolių, nes tiekiame daugiau nei įprasta. Bet kuriuo atveju problemų rizika didėja, įskaitant: su medžiagų apykaitos ar reprodukcinėmis ligomis. Kaip jų išvengti? Pirmiausia reikia paimti reprezentatyvų pašarų mėginį cheminei analizei.
– Mus domina viso siloso skerspjūvis. Todėl naudoju pažangų testerį su pagaląstu antgaliu, kuris prisukamas iki 1 m gylio, o jei naudojamas prailginimas – net 2 m į silosą, – pasakoja PFHBiPM patarėjas.
Kaip rinkti silosą bandymams?
Zielonka atkreipia dėmesį, kad pagal metodiką reikėtų paimti 6–9 mėginius, sujungti ir tada iš visų paimti po vieną jungtinį ėminį, sveriantį apie 1 kg. Tada jį reikia įdėti į sandariai uždarytą maišelį (pvz., su užtrauktuku) ir suspausti, kad visiškai pašalintų orą. Taip pat gera idėja maišelį pritvirtinti lipnia juosta. Tada reikia parašyti aprašymą ir kuo greičiau pristatyti mėginį į laboratoriją (arba atvėsinti iki 1-4ºC temperatūros arba užšaldyti).
Pagrindinė cheminė analizė, be kita ko, apima: DM, bendrą baltymų, žalių pelenų, žalių riebalų, krakmolo ir atskirų skaidulų frakcijų kiekį. Taip pat labai svarbi yra organinių rūgščių, amoniakinio azoto, pH ir ADIN (rūgštyje ploviklyje netirpus azotas, kuris yra siloso šiluminės žalos rodiklis) kiekio analizė, kaip minėjo PFHBiPM.
Siloso įvertinimas trimis etapais
Atėjo laikas vizualiai patikrinti pašarą silose. PFHBiPM pabrėžia, kad tik 15 minučių nepriklausomo patarėjo auditas gali atsakyti į daugelį klausimų, kurie tiesiogiai atsiliepia ūkio finansiniams rezultatams per visus metus.
Teikdamas paslaugą, PFHBiPM mitybos patarėjas sutelkia dėmesį į tris pagrindinius matavimus:
- organoleptinis įvertinimas – kukurūzų siloso spalva neturėtų labai skirtis nuo pradinės medžiagos. Per daug pokyčių gali atsirasti dėl netinkamos fermentacijos ir per didelio acto bei sviesto rūgšties kiekio (nemalonus kvapas). Taip pat labai svarbu patikrinti nesmulkintų grūdų dalį, dėl kurių pašaruose iš tikrųjų prarandama krakmolo;
- struktūros analizė (naudojant sweep-agro sietus) – pagal metodiką teisingos proporcijos: 3-8%. (1 sietelis), 45–65 proc (2-asis sietelis), 20–30 proc (3-asis sietelis) ir mažiau nei 10 proc. (dėklas). Bendra taisyklė yra tokia: kuo didesnis SM kiekis, tuo gabalas gali būti trumpesnis, t.y., apie 15–16 mm (< 28 % SM), apie 12–13 mm mm (35%) ir maždaug 10–8 mm (> 40% DM;). Naudojant šėrimo vagoną arba frezą, kotletas gali būti pailgintas maždaug 1–5 mm, tačiau atkreipkite dėmesį, kad per smulkios pašaro dalelės kelia didesnę prieskrandžio acidozės riziką. Pastaruoju metu populiarėja smulkinimo būdas, leidžiantis gauti ilgesnį (20–25 mm) pjūvį gerai sumalant grūdus;
- temperatūros matavimas – turi atitikti sąlygas silosuojant medžiagą. Daroma prielaida, kad modeliu paruoštame silose temperatūra neturi viršyti maždaug 20°C, bet dar svarbiau – matavimų skirtumai priekyje ir prie siloso sienelių turi būti kuo mažesni. Taip pat skirtumas tarp temperatūros lauke ir temperatūros medžiagos viduje neturi būti didesnis nei 10°C.
Skaityti daugiau
Kaip pagaminti gerą kukurūzų silosą?
Prieš nuimant kukurūzų derlių
Kad nepraleistumėte derliaus nuėmimo datos, būtinai išanalizuokite silosui skirtos medžiagos sausųjų medžiagų kiekį. Profesionalios pagalbos šioje srityje rasite PFHBiPM visoje Lenkijoje organizuojamoje „Kukurūzų akcijoje“. Tereikia iš lauko paimti reprezentatyvų mėginį (bent iš penkių vietų), t.y. nupjauti augalą numatytame derliaus aukštyje ir tą pačią dieną atvykti į „Akciją“, kur PFHBiPM konsultantai nurodys optimalų derlių. data. Medžiagos DM kiekį galite įvertinti ir patys, naudodami mikrobangų krosnelę, grybų džiovintuvą ar gruzdintuvą. Šiuo atveju supjaustykite mėginį ir pasverkite 100 g. DM kiekis apskaičiuojamas pagal formulę: (mėginio svoris po džiovinimo / mėginio svoris prieš džiovinimą) x 100. Išsamią informaciją apie "Kukurūzų veiksmą" rasite www.pfhb.pl. mitybos patarimų skirtuką.