Per pastaruosius dvejus metus Latvijoje sunkvežimio vairuotojo pažymėjimus gavo beveik 4500 trečiųjų šalių piliečių. Ar rusai, uzbekai ir kiti svečiai iš buvusios SSRS Vidurinės Azijos respublikų išstums Latvijos vilkikų vairuotojus iš darbo rinkos mažiau nei septynių šių metų mėnesių duomenys leis prognozuoti, kad šiemet daugiau nei 2000 trečiųjų šalių piliečių? gauti C arba C1 kategoriją. Saugaus eismo direkcija (CSDD) jų tautybės nenurodo, rašo „Latvijas Avīze“. Kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų vykdyti vietinį ir tarptautinį krovinių ir keleivių vežimą Latvijoje ir ES, jie turi baigti profesinio mokymo kursą, kurį baigę gauna penkerius metus galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą. Jį turėsite, galėsite pasilikti nacionalinį pažymėjimą ir jums nereikia C ar C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimo, išduoto Latvijoje. Šis mokymo kursas trunka penkias dienas po septynias valandas. Bendra trukmė – 35 val. Vairavimo mokyklose dėstoma latvių, rusų ir anglų kalbomis, o mokymo kaina svyruoja tarp 70 eurų, priklausomai nuo mokymo įstaigos. Latvijos sunkvežimių vairuotojų klubo valdybos nario Karlo Vežio teigimu, organizacija nepatiria vilkikų vairuotojų antplūdžio iš trečiųjų šalių. "Dauguma Latvijoje klasifikuojamų vairuotojų galiausiai nelieka Latvijoje nuolatiniam darbui. Kiek girdėjau ir kalbėjau su vairuotojais, jie kraustosi į kitas šalis. Ta pati tendencija pastebima ir Lietuvoje. Tokių žmonių atvažiuoja daug ir dirbti Lenkijoje Todėl vietinės įmonės nejaučia didelio susidomėjimo iš trečiųjų šalių piliečių įdarbindamos Latvijoje Žinoma, yra tokių įmonių, kurios juos apmoko ir samdo dažniau, bet apskritai mes jų nejaučiame “, – sako Vezis ir priduria, kad tai yra pačių lankytojų sprendimas – jie čia mato galimybę mokytis, įgyti pagrindinių žinių ir pirminės patirties, o tada judėti toliau – arčiau Vidurio Europos. Vesis pripažįsta, kad pramonėje trūksta darbo jėgos, tačiau trečiųjų šalių piliečiai spragos neužpildo. Kaip „Delfi Business“ jau pranešė, Estijoje taip pat yra vairuotojų stygiaus problema – vietiniai gyventojai nenori dirbti vilkikų vairuotojais, o įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių sunku dėl griežtų taisyklių ir apribojimų. „Dėl šios situacijos Estijos vežėjai atsidūrė labai sudėtingoje padėtyje, jie negali konkuruoti su kaimyninių šalių vežėjais“, – pabrėžia Estijos tarptautinės kelių transporto asociacijos (ERAA) atstovė Anu Viks. Todėl Estijos vežėjai priversti kreiptis į Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos darbo jėgos samdymo įmones ir samdyti tuos pačius Baltarusijos, Uzbekistano ir Kazachstano piliečius, kurie pas juos dirbo anksčiau. „Kai kurie vežėjai keliais perkėlė savo veiklą į kaimynines šalis – Latviją, Lietuvą, Lenkiją – ir ten moka mokesčius bei vysto transporto veiklą. Be to, vežėjai kaimyninėse šalyse atidarė savo darbo jėgos nuomos įmones ir samdo tuos pačius vairuotojus darbo savo įmonėse, veikiančiose Estijoje“, – situaciją apibūdina Vicks. Išsamiau straipsnyje – „Estija neleidžia baltarusiams dirbti, bet Latvija leidžia“. Kaip Estijos vežėjai keliais samdo darbuotojus iš trečiųjų šalių, apeidami draudimus.
