Skaityti daugiau
Pranešimas: 17 proc Lenkai, apsiperkantys internetu, naudojosi tiesiogine prekyba
75% lenkų, apklaustų „Gemius“ 2022 m. paskelbtoje „E-commerce in Poland“ ataskaitoje, teigė, kad jie naudojasi savo telefonais apsipirkdami internetu. Tačiau jei atsižvelgsime tik į jaunesnius nei 35 metų žmones, išmaniuoju telefonu besinaudojančių procentas išauga iki 88%. Tarp dar jaunesnės grupės – iki 24 metų amžiaus – net 92 proc. Ši tendencija kartu su tiesioginių transliacijų žiūrėjimo išmaniaisiais telefonais patogumu sukuria itin palankias sąlygas tiesioginės komercijos plėtrai. Rinkos situaciją vertina Alicja Tucholska-Kuran, „Collier“ mažmeninės prekybos agentūros vyresnioji teisininkė.
Kinija yra rinkos pradininkė
Šiuo metu brandžiausia tiesioginių pardavimų rinka yra Kinija – 2021–2022 m. McKinsey atliktas tyrimas rodo, kad net 57 % šios šalies tiesioginės prekybos vartotojų šiuo apsipirkimo formatu naudojasi daugiau nei trejus metus, o tik 5–7 % vartotojų tiesiogiai prekiauja Europoje, Lotynų Amerikoje ir JAV.
Kinija tapo šios tendencijos pradininke, daugiausia dėl 2016 m. „Alibaba“ holdingo sukurtos „Taobao Live“ platformos, kuri inicijavo dinamišką tiesioginių pardavimų Azijoje plėtrą. Tiesioginės prekybos tendencijos pritaikymas skiriasi priklausomai nuo geografinės padėties. Šią pardavimo formą socialiniuose tinkluose vis dažniau naudoja influenceriai. Bandydama neatsilikti nuo tendencijų, „Meta“ gyvo apsipirkimo funkciją pradėjo 2020 metų rugpjūtį, tačiau jau po 2 metų, 2022 metų spalį, ją atšaukė, motyvuodama mokėjimų apdorojimo problemomis. Šiuo metu, kol influenceriai vis dar tiesiogiai transliuoja Meta platformose (pvz., Facebook, Instagram), vartotojai turi pirkti ne šiose platformose. Tai iš esmės pašalina vieną iš pagrindinių tiesioginės komercijos privalumų – galimybę siūlyti specialias akcijas, pasiekiamas tik tiesioginių transliacijų metu. Tačiau kitos socialinės žiniasklaidos platformos, tokios kaip „TikTok“, „YouTube“ ir „Amazon“, ir toliau palaiko šį pardavimo modelį.
Stebime, kad mados prekės ženklai Europoje vis drąsiau pradeda siūlyti savo gaminius, o tai leidžia manyti, kad mūsų rinka netrukus patirs gyvos komercijos revoliuciją.
Viskas, kas pakartotų sėkmę
Yra už ką kovoti – remiantis prekės ženklų patirtimi Kinijos rinkoje, įrodyta, kad apsipirkimas gyvai padidina pardavimų konversiją iki 30%. Taip yra, be kita ko, todėl, kad tai prisideda prie to, kad vartotojai perka impulsyviai. Tai taip pat leidžia padidinti prekės ženklo atpažįstamumą, pagerinti klientų patirtį ir gali žymiai padidinti pardavimus. Zara, priklausanti Inditex grupei, užfiksavo 50% augimą. pardavimų rezultatų padidėjimas per pirmuosius tris mėnesius po šio pardavimo modelio pristatymo Kinijos rinkoje. Prekės ženklo transliacijos ten vidutiniškai pritraukia maždaug 800 000 žiūrovų. Tačiau verta pridurti, kad ši sėkmė nėra atsitiktinumas – kuriant vieną „Zara“ tiesioginį vaizdo įrašą Kinijos rinkai dalyvauja 70 žmonių komanda, atliekanti tiesiogines transliacijas iš daugybės kamerų iki 1000 kvadratinių metrų erdvėje. Šiuo metu prekės ženklas planuoja pristatyti gyvąją prekybą JK. Transliacijos bus vykdomos per programą, kuri leis geriau kontroliuoti estetiką ir sąveiką su vartotojais.
„Zara“ nėra vienintelis prekės ženklas, nusprendęs Europos klientams pristatyti savo pasiūlymą tiesioginio apsipirkimo forma. Panašių iniciatyvų jau imasi tokios įmonės kaip ASOS, L'Oréal, Puma ir Tommy Hilfiger, kurios taip pat pradėjo veiklą Kinijoje ir ten pasiekė sėkmingų pardavimų. Pavyzdžiui, vienas Tommy Hilfiger pasirodymas pritraukė net 14 milijonų žiūrovų ir per dvi minutes buvo parduota 1300 megztinių.
Prognozės skatina eksperimentuoti
Didžiųjų prekių ženklų pristatymas į Europą šią pardavimo formą gali žymiai pagerinti jų finansinius rezultatus šioje konkurencingoje rinkoje. Pavyzdžiui, „Zara“ prognozuoja, kad iki 2026 m. gyvoji prekyba gali sudaryti 20 % visų prekės ženklo elektroninės prekybos pardavimų. Ateityje, jei internetinis tiesioginis pardavimas Europoje ženkliai išaugs, tai gali reikšti, kad padidės papildomų sandėliavimo patalpų paklausa ir pasikeis paklausos vieta, nors kol kas tai yra gana tolima perspektyva.
Tačiau gyvos prekybos plėtra nebūtinai veda prie stacionarių parduotuvių uždarymo. Gali būti, kad parduotuvės dalį savo patalpų pradės pertvarkyti į įrašų studijas. Tai taip pat galėtų paskatinti pardavimą vietoje, ypač kai parduotuvės tampa labiau „Instagram“ draugiškos ir pritraukia klientus tiek prisijungus, tiek neprisijungus. Elektroninės prekybos ekspertų, besispecializuojančių tiesioginių transliacijų srityje, buvimas ateityje gali tapti nauja užimtumo tendencija. Prekybos centrai taip pat galėtų būti naudingi sukurdami specialias zonas tiesioginėms transliacijoms, kaip ir jau siūlo zonas influenceriams.
Kas geriausiai parduodama?
„McKinsey“ duomenimis, Kinijoje dominuoja apsipirkimas bakalėjos parduotuvėse, o tai sudaro 54% pirkinių per tiesioginę prekybą. Taip pat populiarūs drabužiai (45 proc.), avalynė (33 proc.), odos priežiūra (30 proc.), plaukų priežiūra (26 proc.).
Europoje populiariausia kategorija – drabužiai su 39 proc. dalyvavimas visuose tiesioginės prekybos pirkimuose. Kitas vietas, po lygiai po 29 proc., užima elektronika ir plaukų priežiūra. 28 % pirkinių yra madingi aksesuarai, o 27 % – grožio aksesuarai.
Dar neišnaudotas Lenkijos rinkos potencialas
Kaip skaitome tyrimų bendrovės „Inquiry“ ataskaitoje „Live Commerce in Poland“, 70% lenkų vis dar nežino gyvos komercijos sąvokos be papildomų nurodymų ar paaiškinimų. Tai yra daug, ypač jei atsižvelgsime į tai, kad „tradicinis“ apsipirkimas internetu mums yra gana įprastas dalykas – „Gemius“ tyrime 2022 metais taip pasisakė net 77% respondentų. Tačiau iki šiol mažiau nei pusė Lenkijos interneto vartotojų – tik 39 proc. – turėjo tiesioginių elektroninės prekybos transliacijų.
Apklausa skelbia, kad lenkai su tiesiogine prekyba susiduria daugiausia Facebook tinkle, o Statista 2024 m. duomenys rodo, kad 8 iš 10 apklaustų lenkų yra patenkinti tokiu būdu įsigytais pirkiniais. Pirmieji technologiniai sprendimai, skirti prekybai gyvai, kuriami, tačiau šiuo metu juos daugiausia naudoja smulkūs butikai. Jie leidžia automatizuoti pardavimo procesus, valdyti užsakymus ir mokėjimus, bendrauti su pirkėjais naudojant išmaniuosius pokalbių robotus. Todėl galime tikėtis, kad didesnės įmonės ir mažmeninės prekybos tinklai netrukus pradės diegti šiuos naujoviškus įrankius Lenkijos rinkoje arba, sekdami „Zara“ pavyzdžiu, pradės kurti savo specialias programas.
Gyva prekyba, kaip dinamiškai besivystanti tendencija, keičia mažmeninės prekybos aplinką visame pasaulyje. Nuo novatoriškos Kinijos iki besivystančių Europos ir Lenkijos rinkų interaktyvios tiesioginės pardavimo galimybės tampa vis svarbesnės pasauliniam našumui. Didiesiems prekių ženklams pradėjus masiškai diegti šią apsipirkimo formą, tai gali lemti ne tik pardavimų augimą, bet ir naujų, inovatyvių sprendimų, kurie priartins apsipirkimo internetu patirtį prie tradicinio apsipirkimo stacionarioje parduotuvėje, kūrimą.
