- Aplinkos apsaugos ministerijai „nesugebėjo“ laiku priimti Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimo ir kai kurių kitų įstatymų pakeitimų. Tai reiškia įpareigojimą nuo šių metų liepos 1 dienos pereiti prie atsiskaitymo už elektrą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, valandinio tarifo visiems gamintojams, įsikuriantiems neto atsiskaitymo sistemoje.
- Mūsų nuomone, Infrastruktūros ir aplinkos ministerija sąmoningai persistengė diegdama grynojo atsiskaitymo sistemos pakeitimus, kurie leido likti mėnesiniame atsiskaityme už elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
- Nuo 2024 m. liepos 1 d. naujiems gamintojams bus taikomi esminiai elektros energijos apskaitos pakeitimai. Nuo šiol atsiskaitoma grynojo atsiskaitymo sistemoje kainomis, nustatytomis pagal valandinę biržos kainą kitos dienos rinkoje.
- Kaip atkreipia dėmesį „Eaton“ ekspertas, norint išlaikyti investicijų į fotovoltines plokštes pelningumą, teks didinti savo energijos suvartojimo lygį, t.y., investuoti į energijos kaupimą.
Tinklo apskaitos sistema, dar žinoma kaip nuolaidų sistema, kuri leido fotovoltinių įrenginių savininkams gauti 80 % į tinklą tiekiamos energijos, 2022 m. balandžio mėn. buvo pakeista grynojo atsiskaitymo sistema.
Kiekvienas juo besinaudojantis vartotojas turi individualią sąskaitą, kurioje registruojamas tiekiamas ir iš tinklo sunaudotas energijos perteklius. Lėšos, gautos iš jų „pardavimo“ rinkos kainomis, laikomos depozitinėje depozitinėje įstaigoje 12 mėnesių.
Gamintojai jais gali padengti iš tinklo suvartotos energijos sąnaudas ir atsiimti nepanaudotą kiekį. Tačiau grynasis atsiskaitymas įvedė energijos kiekio, už kurį galite gauti apmokėjimą, limitą – tai leidžia susigrąžinti ne daugiau kaip 20% per tam tikrą mėnesį į tinklą tiekiamos energijos pertekliaus.
Skaityti daugiau
Namų fotoelektros savininkai pradėjo streiką. Bet ar kas nors jį pastebės?
Valandiniai įkainiai – pasirinkimas ar įsipareigojimas? Tačiau pareiga…
Iki 2024 metų birželio 30 dienos elektros kainos buvo nustatytos vidutiniais mėnesiniais tarifais. Nuo 2024 m. liepos 1 d. grynojo atsiskaitymo sistema yra pagrįsta dinamiškomis valandinėmis rinkos kainomis.
Iš pradžių naujos taisyklės turėjo galioti dviem gamintojų vartotojų grupėms – tiek anksčiau atsiskaitantiems pagal šią sistemą, tiek naujiems mikroįrengimų savininkams.
Tačiau šių metų birželio pradžioje Aplinkos ir klimato ministerija pateikė konsultacijai įstatymo projektą, kuris, deja, nebuvo patvirtintas ir priimtas.
Jame numatoma, kad iki 2024 m. liepos 1 d. bus panaikinta prievolė pereiti prie valandinių įkainių gamintojų, atsiskaitymų grynojo atsiskaitymo sistemoje.
Projekte numatyta, kad ši grupė galės pasirinkti likusią sąskaitą pagal vidutinę mėnesio energijos kainą arba naujus valandinius įkainius. Tačiau perėjimą prie valandinio atsiskaitymo įstatymų leidėjas nori paskatinti didinant energijos kiekį, kurį galima surinkti iš užstato – nuo 20% iki 30%. Šiuo metu projektas yra peržiūros etape.
Daugelis žmonių išreiškia susirūpinimą dėl pokyčių, ypač dėl neigiamų energijos kainų, atsirandančių piko metu saulės elektrinėse ir nepakankamai jos paklausai. Nors tai nereiškia, kad gamintojams tokiu metu tenka mokėti už tiekiamą energiją, tačiau dėl nulinės kainos įrengimas tampa nuostolingas. Mėnesinių atsiskaitymų sistemoje su vidutinėmis kainomis tokios situacijos gamintojams nėra tokios sunkios. Tačiau esant dinaminiams įkainiams, kurie keičiasi kas valandą, neigiamos kainos gali turėti didesnę įtaką pastato energijos valdymui. Praktiškai pasigamintą galią bus naudinga naudoti tik savo reikmėms, t.y. automatiniam vartojimui. Tai, savo ruožtu, gali būti nepasiekiama nenaudojant energijos kaupimo, – sako Bartłomiej Jaworski, „Eaton“ vyresnysis produktų vadovas.
Skaityti daugiau
Kaip bus apmokestinama už elektros energiją iš fotoelektros valandiniu tarifu?
Ar energijos saugyklos įsigijimas yra galimybė nuo liepos 1 dienos padidinti fotovoltinės energijos pelningumą?
Vienas pagrindinių naujosios sistemos iššūkių bus padidinti automatinį suvartojimą, t.y. iš saulės pagaminamos energijos suvartojimą savo reikmėms.
Gamintojai turės stebėti, kokiomis valandomis yra didžiausias energijos poreikis, o vėliau įrenginio pagamintą elektros energiją parduoti į tinklą. Svarbiausia yra suderinti fotovoltinės įrangos galią su energijos poreikiu. Per didelis kiekis lems ilgesnį atsipirkimo laikotarpį, o per mažai – reikės pirkti papildomą elektros energiją iš tinklo.
Norint patikrinti pastato energijos poreikį, reikia apskaičiuoti vidutinį metinį elektros suvartojimą. Galite naudoti esamas sąskaitas ir įvertinti būsimą energijos poreikį, atsižvelgdami į namų ūkio narių skaičių, šildymo būdą bei turimų elektros prietaisų tipą ir skaičių.
Įrenginio galios pritaikymas prie realaus energijos poreikio turėtų būti kiekvieno gamintojo, kuriam rūpi investicijų į fotoelektrą pelningumas, prioritetas. Trumpai tariant, per didelis fotovoltinės instaliacijos dydis, t. y. instaliuoti daugiau energijos, nei reikia pastato poreikiui, atsiskaitymo sistemoje yra ekonomiškai nenaudinga. To nepaisymas veda prie investicijų pelningumo mažėjimo ir prisideda prie neigiamų energijos kainų susidarymo rinkoje. Energijos gamyba, viršijanti savarankiško vartojimo pajėgumus, leis energijai išleisti mažesne kaina ir prarasti 70-80% vartotojų indėlių“, – pabrėžia Bartłomiej Jaworski.
Neto atsiskaitymo Lenkijoje taisyklių pakeitimas neabejotinai turės įtakos tam, kaip gamintojai valdys savo energiją. Tačiau jis nebuvo laiku įgyvendintas.
Todėl verta atidžiai stebėti energijos kainų pokyčius, kad galėtumėte pakoreguoti savo suvartojimą ir maksimaliai padidinti investicijų į fotoelektrą naudą.
