Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų pusmetį, remiantis preliminariais skaičiavimais pagal antradienį paskelbtą „Swedbank“ ekonominę prognozę, susitraukė 1,4 proc., ir nors antrasis pusmetis turėtų būti stipresnis, bankas prognozuoja 0,6 proc. BVP susitraukimas. /nginx/o/2011/01/02/492656t1h2c0b.jpg)
eurocentų. Nuotrauka: Margus Ansu BNS 2024-08-27, 12:35
Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų pusmetį, remiantis preliminariais skaičiavimais pagal antradienį paskelbtą „Swedbank“ ekonominę prognozę, susitraukė 1,4 proc., ir nors antrasis pusmetis turėtų būti stipresnis, bankas prognozuoja 0,6 proc. BVP susitraukimas.
„Swedbank“ ekonomistai Tõnu Mertsina, Liis Elmik ir Marianna Rybinska BNS perduotame pranešime spaudai pažymėjo, kad Estijos ekonomika, nors ir išlieka silpna, rodo pagerėjimo ženklus.
Ekspertų teigimu, artimiausius porą metų ekonomikos augimą daugiausia skatins išoriniai veiksniai – išaugusi išorės paklausa ir mažesnės palūkanų normos.
Tačiau Estijos vyriausybės planuojamas mokesčių paketas ir išlaidų mažinimas spartina infliaciją ir stabdo augimą. Pasitikėjimo stiprinimas tampa vis svarbesnis siekiant padidinti vidaus paklausą.
„Apdirbamosios pramonės produkcijos ir prekių bei paslaugų eksporto mažėjimas silpsta. Tuo pačiu metu silpnėjantis įmonių konkurencingumas gali stabdyti eksporto augimą“, – perspėja ekonomistai.
Tuo pat metu mažesnės palūkanų normos vis labiau skatins vidaus paklausos augimą. Estijoje 6 mėnesių Euribor, kuriuo remiantis sudaromos paskolos sutartys, aukščiausią tašką pasiekė dar praėjusių metų spalį, o didžiausios vietinių paskolų verslui ir namų ūkiams palūkanos išliko pirmąjį šių metų ketvirtį.
Mažesnės palūkanų normos palaipsniui mažina finansinius suvaržymus verslui ir namų ūkiams, tačiau didesnį poveikį visai ekonomikai tikimasi pajusti tik kitais metais.
Nepaisant lėto Estijos ekonomikos atsigavimo, pasitikėjimas sektoriais išlieka silpnas. Tai riboja ekonominį aktyvumą ir stabdo vartojimo augimą.
Nors „Swedbank“ prognozuoja, kad nuo praėjusių metų vidurio pagal kainas pakoreguotas neto darbo užmokestis kils, mažmeninė prekyba ir toliau mažės. Atsiskaitymai „Swedbank“ kortelėmis rodo ir silpną privatų vartojimą. Todėl namų ūkių vartojimo augimas priklausys nuo namų ūkių pasitikėjimo didėjimo.
„Swedbank“ skaičiuoja, kad valdančiosios koalicijos siūlomas naujas mokesčių paketas kitais metais paspartins infliaciją iki vidutiniškai 4,4 proc. Kitais metais kainos kils 3,5 proc.
Numatoma, kad atlyginimų augimas sulėtės nuo 7,4 % šiais metais iki beveik 6,5 % per ateinančius dvejus metus. Ekonomistai tai aiškina tuo, kad sumažėjo darbo jėgos paklausa, o prasta įmonių ekonominė padėtis neleidžia kelti atlyginimų tiek, kiek anksčiau. Sunki valstybės finansų padėtis riboja atlyginimų augimą viešajame sektoriuje.
„Vieno neapmokestinamojo minimumo įvedimo atidėjimo iki 2026 m. ir spartėjančios infliacijos derinys lems neto darbo užmokesčio mažėjimą dėl kainų kilimo kitais metais. Tai gali pabloginti ir taip silpną namų ūkių pasitikėjimą, o tai neigiamai paveiktų privatų vartojimą. Nesitikime, kad kitais metais privatus vartojimas augs. Kadangi privatus vartojimas sudaro apie pusę BVP, tai turės didelę įtaką visai ekonomikai“, – teigia „Swedbank“ ekspertai.
Bankas skaičiuoja, kad naujasis mokesčių paketas ir vyriausybės išlaidų mažinimas 2025 m. sumažins BVP augimą daugiau nei vienu procentiniu punktu, o 2026 m. – beveik puse procentinio punkto, palyginti su scenarijumi be anksčiau minėtų naujų fiskalinės politikos koregavimų.
Vienkartinės minimalios pajamų mokesčio ribos panaikinimą nukėlus iki 2026 m., realaus neto darbo užmokesčio augimas gerokai paspartės. Nors privataus vartojimo augimas paspartės, mokesčių didinimas ir vyriausybės išlaidų mažinimas, taip pat lėtesni augimo tempai, perkelti į 2025 m., vėlesniais metais ribos BVP augimą. Tačiau neigiamą naujojo mokesčių paketo ir išlaidų mažinimo poveikį iš dalies kompensuos pagerėjęs eksportas ir mažesnės palūkanų normos.
Remiantis „Swedbank“ prognoze, Estijos BVP kitais metais augs 1,5%, o 2026 metais – 2,5%. Lėtesnis nei tikėtasi BVP augimas Estijos ekonomikos atsigavimo nuo prieškrizinio piko piką atidės maždaug šešiems mėnesiams – iki 2027 metų pradžios.
Nors Estijos darbo rinka gana gerai atlaikė ilgą nuosmukį, nedarbo lygis vis dar viršija ilgalaikius vidurkius.
„Swedbank“ šiemet prognozuoja, kad nedarbo lygis sieks 7,6 proc. Ekonomikai pradėjus augti, per ateinančius dvejus metus ims didėti darbo paklausa, o nedarbo lygis palaipsniui mažės.
Bankas prognozuoja, kad kitais metais nedarbo lygis sieks 7,3%, o kitais metais – 6,5%. Nors kitais metais užimtumo skaičius šiek tiek sumažės, užimtumo lygis išliks aukštas, o bendra darbo rinka išliks stipri.