Bendrojo vidaus produkto sumažėjimas vienu procentu buvo ganėtinai lauktas ir panašu, kad aštuonis ketvirčius trukęs ekonomikos nuosmukis baigėsi, BVP pokyčius komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Tõnu Mertsina. :format(webp)/nginx/o/2024/08/29/16321298t1h6ae8.jpg)
Tõnu Mertsino teigimu, giliausias ekonomikos nuosmukis įvyko pirmąjį praėjusių metų ketvirtį. Nuotrauka: Madis Veltman
Bendrojo vidaus produkto sumažėjimas vienu procentu buvo ganėtinai lauktas ir panašu, kad aštuonis ketvirčius trukęs ekonomikos nuosmukis baigėsi “, – BVP pokyčius komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Tõnu Mertsina.
Vertimas: Sergejus Svetlovas
Pataisyti antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) įverčiai buvo gana nuspėjami. Estijos ekonomika per metus susitraukė 1 proc., o kas ketvirtį išliko tame pačiame lygyje, atsižvelgiant į sezoninius ir kalendorinius koregavimus. Kadangi atidžiau pažvelgus į ketvirčio palyginimą, augimas nedidelis, galima teigti, kad aštuonis ketvirčius iš eilės trukęs ekonomikos nuosmukis baigėsi.
Didžiausias ekonomikos nuosmukis įvyko pirmąjį praėjusių metų ketvirtį, tačiau atsigavimas buvo labai lėtas. Pirmąjį pusmetį BVP susitraukė 1,6%, tačiau antrasis pusmetis turėtų būti šiek tiek geresnis. Nepaisant to, mūsų prognozėmis, Estijos ekonomika šiais metais susitrauks 0,6%. Teigiama yra tai, kad BVP augimas einamosiomis kainomis, ty pinigine išraiška, antrąjį ketvirtį šiek tiek paspartėjo ir, palyginti su 2014 m., padidėjo 2,8%. Tačiau šis augimas gerokai atsilieka nuo 10 metų vidurkio – 7,1 proc.
Iš 21 ūkio sektorių aštuoniuose antrąjį ketvirtį augo palyginamos kainos, o didžiausią teigiamą indėlį įnešė 12 proc. išaugęs nekilnojamojo turto sektorius. Nepaisant nekilnojamojo turto rinkos stagnacijos, pastaraisiais ketvirčiais pridėtinė vertė šiame sektoriuje labai išaugo. Didžiausią BVP mažėjimą lėmė sumažėjusi pridėtinė vertė didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei statybose. Tačiau didelį prekybos kritimą daugiausia lėmė itin stiprus ankstesnių metų augimas, padidinęs palyginimo bazę.
Tačiau mažmeninė prekyba antrąjį ketvirtį sumažėjo. Kaip ir tikėtasi, bendras vartojimas toliau mažėjo. Kadangi vartojimas sudaro daugiau nei pusę viso BVP, vartojimo mažėjimas daro didelę įtaką visai ekonomikai. Nors realus darbo užmokestis nuo praėjusių metų vidurio auga, o vidutinio darbuotojo perkamoji galia gerėja, vartojimą stabdo silpnas namų ūkių pasitikėjimas.
Prekių ir paslaugų eksporto mažėjimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo, paslaugų eksportas net šiek tiek didėjo, tačiau šiek tiek padidėjo prekybos deficitas – tai turėjo neigiamos įtakos BVP. Išorės paklausa tebėra silpna, tačiau palaipsniui gerėja ir turėtų pradėti vis labiau remti eksportą. Tačiau susilpnėjęs įmonių konkurencingumas gali stabdyti eksporto augimą. Taigi, šių metų „Swedbank“ tyrimo duomenimis, pagrindinis įmonių dėmesys skiriamas efektyvumo ir konkurencingumo didinimui.
Kitąmet Estijos ekonomikos augimą daugiausiai lems iš išorės aplinkos ateinantys veiksniai – padidėjusi išorės paklausa ir mažesnės palūkanų normos. Mažesnės palūkanų normos vis labiau skatins vidaus paklausos augimą.
Nors perviršinio vyriausybės deficito mažinimas yra būtinas, šiuo metu žinomi planuojami mokesčių paketai ir išlaidų mažinimas kitais metais ir vėliau paspartins infliaciją ir sulėtins ekonomikos augimą. Tačiau kitąmet Estijos ekonomikos gerėjimas turėtų tęstis ir ekonomika augs. Norint paskatinti ekonominę veiklą, būtinas didesnis pasitikėjimas ekonomika.
