Kas be pagrindinės dirvožemio analizės?
– Pagrindinę dirvožemio analizę geriausia atlikti kas dvejus metus. Tai yra pH ir fosforo, kalio ir azoto kiekio tikrinimas, – sako agronomas Maciejus Kobusas, „HeavyFinance“ atstovas. – Be to, kartą per 3–4 metus verta pasitikrinti organinės anglies kiekį dirvožemyje – trumpai tariant – humuso lygį. Tai suteikia ūkininkui informaciją apie tai, ar jo auginimo būdas palaiko dirvožemio derlingumą, jį padidina ar pablogina. Paskutinis variantas reiškia, kad ūkininkas kažką daro neteisingai ir dirva tampa sterili. Tokiu atveju, nepaisant tręšimo, derliai ilgainiui suprastės ir reikia kažką keisti – sako specialistas.
Maciej Kobus atkreipia dėmesį į dar vieną, ne itin populiarų, dirvos tyrimą, kurį žiemkenčių pasėliuose reikėtų atlikti kasmet vasario ir kovo sandūroje. Esmė yra patikrinti mineralinio azoto kiekį. – Jei kas naudoja organines trąšas, sėja tarpinius pasėlius – naudoja, pvz., ankštinius, t.y. tuos, kurie kaupia azotą, arba sėjos struktūroje yra žirnių ar sojų, verta atlikti tokį tyrimą. Tik taip galima tiksliai nustatyti, kiek azoto yra dirvoje ir kiek jo turi augalas – pabrėžia agronomas. Tokio tyrimo rezultatas gali žymiai sutaupyti, nes išsami informacija apie šio ingrediento, lemiančio derlių, prieinamumą leidžia optimaliai planuoti trąšų dozę.
– Gali pasirodyti, kad dirvožemyje yra 60 ar net 80 kg gryno azoto. Tačiau dažnai būna, kad azoto yra tik 10 kg. Todėl skirtumai yra tikrai dideli, – pažymi Maciej Kobus. Taigi kodėl tokio tipo tyrimai tokie mažai populiarūs? Visų pirma, tai susiję su terminais.
– Norint paimti mėginius, reikia palaukti, kol išeis šalnos, o, kaip žinome, ūkininkai pirmą trąšų dozę pradeda berti vos tai įvykus. Esmė ta, kad tyrimo rezultatai turėtų būti prieinami praktiškai per naktį – pažymi HeavyFinance atstovas. Tačiau jis pabrėžia, kad, jo nuomone, su pirmąja azoto doze verta atidėti startą ir turėti tikslų jo kiekio dirvožemyje tyrimo rezultatą. – Tai tiesiog taupymas. Niekas iš tikrųjų nežino, ar dirvožemyje yra 10 kg ar 40 kg azoto kaip gryno komponento. Tai priklauso nuo daugelio faktorių ir tik bandymas gali tiksliai nustatyti šią sąlygą, – sako Kobusas, nurodydamas galimybes išlaidas trąšoms sumažinti dešimtimis, o didesnių ūkių atveju – net šimtais tūkstančių zlotų.
Skaityti daugiau
Kaip sukurti dirvožemio humusą po derliaus nuėmimo?
Bandymo metodika
– Manoma, kad 4–5 ha dirvožemio turėtų būti atliktas vienas kolektyvinis 20–50 mėginių, paimtų iš šio ploto, tyrimas. Žinoma, galite atlikti išsamesnius tyrimus mažesnėse srityse, tačiau tai susiję su didesnėmis išlaidomis. Kiekvienas bandymas kainuoja nuo keliolikos iki kelių dešimčių zlotų – aiškina specialistas. Kitas svarbus klausimas, į kurį jis atkreipia dėmesį, yra mėginių ėmimo gylis. – Pagrindiniai pH, NPK ir anglies tyrimai dažniausiai imami iš ariamo sluoksnio, t.y., 15-20 cm gylio. Šiek tiek kitokia situacija yra mineralinio azoto tyrimų atveju. Šio bandymo atveju gerai jį daryti iš 0-30 cm profilio, o dėl to, kad azotas lengvai išplaunamas į gilesnius dirvožemio sluoksnius, bent kartkartėmis reikia paimti mėginį. iš 0-30 ir 30-60 cm profilių – pažymi agronomas. Kaip pabrėžia jis, tyrinėjant gilesnį dirvožemio sluoksnį gauname informacijos, kiek jame yra azoto ir ar jį galima panaudoti, ar jo negrįžtamai neteks.
– Rapsų, turinčių šakniavaisinę šaknį, atveju augalai šią trąšą lengvai pasisavins, tačiau augalai su kitomis, seklesnėmis šaknų sistemomis gali jų negauti ir tuomet šio azoto neteksime. Jis pateks į gruntinius vandenis ir nutekės į Baltijos jūrą, o ten dėl jo kaupimosi žydės melsvadumbliai. Taip ir veikia – aiškina specialistė.
Svarbu tai, kad norint gauti patikimų rezultatų, dirvožemio mėginiai turėtų būti imami praėjus mažiausiai mėnesiui po paskutinių trąšų įterpimo.
– Iš čia išpopuliarėjo pH ir NPK kiekio tyrimai derliaus nuėmimo laikotarpiu. Antras dalykas – technologijos. Šiuo metu mėginiams rinkti naudojami pikapai, keturračiai ir specialūs roveriai, todėl vasara yra pats tinkamiausias metas, nes mes nepadarome jokios žalos jau iš laukų išvažiavusiems pasėliams – pabrėžia Maciej Kobus.
Skaityti daugiau
Kiek kalkių turėčiau išberti į hektarą? Tai priklauso nuo dirvožemio ir pH
Lenkijos dirvožemiai yra parūgštinti ir sterilūs
Reguliarių dirvožemio tyrimų svarbą rodo mūsų šalies žemės ūkio paskirties dirvožemių rūgštėjimo ir humusingumo duomenys. Net 64% žemės ūkio naudmenų (9,4 mln. ha) reikia kalkinti dėl stipraus dirvožemio rūgštėjimo, o 6,7 mln. ha pH yra mažesnis nei 5,1, o tai rodo niokojimo pradžią.
Humuso kiekis yra kiek daugiau nei 1 proc., o, kaip pabrėžia Maciej Kobus, būtų naudinga, kad vidutinis lygis būtų apie 4 proc. – Šiais laikais populiarus terminas – atkuriamoji žemdirbystė. Tiesą sakant, taip veikė mūsų seneliai. Deja, gamybos ekonomija lėmė, kad ūkininkai, nori to ar ne, pirmiausia pradėjo auginti daug rapsų ir kviečių. Be to, ne visi turėjo gyvūnų, todėl daug eksploatavome dirvą. Visi, turintys žemės ūkio išsilavinimą, tai žino. Tačiau ekonomika buvo ir yra nenumaldoma.
Bankas nelauks, pažymi Kobusas. – Laimei, jau yra programų, skatinančių didinti anglies dvideginio sekvestraciją ir atitinkamai didinti dantų ėduonies lygį. Tai yra ūkininko interesas. Ūkininkas, kuris iki šiol negalėjo sau leisti tinkamos sėjomainos, tačiau kai šio pasaulio galingieji pamatė, prie ko tai privedė, politika šiek tiek pasikeitė – priduria specialistė.
Skaityti daugiau
Dirvožemio reakcija yra pagrindas. Kaip kalkinti po rapsų ir prieš javus?
Jie nemokamai išbando dirvą. Ūkininkas iš to vis tiek užsidirbs
– Šiandien ką nors darydami, kad prižiūrėtume dirvožemį, galime paįvairinti savo pajamas, – sako Maciej Kobus, pateikdamas ekologinių schemų pavyzdį. Taip pat yra vilties anglies dioksido išmetimo programose, kurių tikslas – sukurti sertifikatus dėl CO2 absorbcijos dirvožemyje. Be to, HeavyFinance atstovas atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų ūkininkai gali papildomai uždirbti 200 zlotų už hektarą per metus. Be to, pagal programą bendrovė tirs dirvožemyje organinės anglies kiekį, taip pat patars dėl auginimo būdų, tarpinių kultūrų ir tręšimo būdų.
– Kad ūkininkas maksimaliai padidintų sekvestraciją ir pagerintų gamybos ekonomiką, taigi ir savo ūkio būklę, – reziumuoja Maciej Kobus. Iki rugsėjo vidurio „HeavyFinance“ turi ištirti daugiau nei 150 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų mūsų šalyje.
Šaltinis: mat. paspauskite HeavyFinance
