Šio sektoriaus problemas 16-ojo Europos ekonomikos kongreso metu sesijoje „Chemija ir jos ateitis“ aptarė: Jacekas Bartmińskis (Valstybės turto ministerija), Wiesław Hałucha (Alventa SA), Adam Leszkiewicz (Grupa Azoty SA), Danuta Paduch. (PERN), Marcin Puziak (Qemetica, anksčiau Ciech), Mirosław Skowron, Iwona Szwach (Łukasiewicz Research Network), Tomasz Zieliński (Orlen). Visą diskusiją galite perskaityti svetainėje wnp.pl.
Skaityti daugiau
Grupa Azoty prezidentas: Jau turime trąšų kainoraščius
Chemijos pramonė yra prieš sieną
Susitikimo metu priminta, kad dar visai neseniai Europos chemija pirmavo pasaulyje. Tačiau Europoje įvestos žaliavos problemos, reglamentai ir apribojimai lėmė, kad ji „eksportavo“ nemažą dalį savo gamybos pajėgumų. Galbūt ES pradėjo pastebėti šias problemas, tačiau konkrečių veiksmų vis dar nėra. Pavyzdžiui, nėra valios įvesti muitų trąšų importui iš Rusijos, kurios užtvindo Europos rinką.
Valstybės turto ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jacekas Bartmińskis, kurį cituoja wnp.pl, kongreso metu neslėpė, kad Lenkijos, bet ir Europos Sąjungos chemijos pramonė susiduria su daugybe iššūkių.
– Didžiausias galvos skausmas šiuo metu yra žaliavų ir energijos kaina. Tai galioja tiek privačiam, tiek viešajam sektoriams, tiek visai Europos chemijos rinkai, – sakė M. Bartmińskis.
Skaityti daugiau
Ar Europos trąšų pramonė jau tampa priklausoma nuo Rusijos?
Daug importuotų trąšų
Panašiu tonu kalbėjo Adamas Leszkiewiczius, Grupa Azoty prezidentas.
– Prie jau minėtų silpnybių pridėčiau paklausą. Nors tam tikroms prekėms vis dar yra matomas atotrūkis, o kai kurias vis dar importuojame, paklausa nėra gera“, – wnp.pl pripažino Leszkiewiczius.
Jis pridėjo ir labai įdomių pastebėjimų apie pastaruoju metu vadovaujamą įmonę.
– Tai, kas nutiko grupei „Azoty“, nesitęsė 2–3 metus. Dabartinė įmonės situacija – 2022 metų antrojo pusmečio klausimas. Šiais metais (2022 m. – red. pastaba) buvo rekordinės pajamos – 25 mlrd. PLN ir gana solidus pelnas – maždaug 600 mln. PLN. Tačiau antroje pusėje ėmė ryškėti neigiamos tendencijos ir jos paveikė įmonę visus 2023 m. Dėl to praėjusiais metais buvo patirta daugiau nei 3 mlrd. PLN finansinių nuostolių, per 16-ąjį Europos ekonomikos kongresą pabrėžė prezidentė.
Skaityti daugiau
Kodėl BASF dalį savo produkcijos perkelia į Kiniją?
Adomas Leszkiewiczius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad trąšų importas iš Rytų, pagamintas skirtingomis sąlygomis, t.y. žemos dujų kainos, bet ir grūdų kainų mažėjimas lėmė nemažos grupės ūkininkų perkamąją galią. Dėl to sumažėjo paklausa.
– Daug problemų slypi ir viduje. Kalbama apie valdymo klausimus, vidaus politiką, dujų pirkimo išlaidas, taip pat perteklines investicijas, – pridūrė Leszkiewiczius.
