- Anksti sėti miežių nerekomenduojama dėl kelių priežasčių.
- Verta laikytis esamų sėjos datų ar net šiek tiek jas atidėti. Optimalios datos šiuo metu laikomos gana ankstyvomis.
Trūkumas atsiras jau rudenį, jei tai truks ilgai
Miežiai yra greičiausiai sėjami javai tarp žieminių augalų. Tačiau per daug skubėti su sėja nėra prasmės. Kiekvienas turi savo požiūrį į šį klausimą, kai kurie šį derlių sėja rugsėjo pradžioje. Bet ar tokia ankstyva sėjos data yra prasminga? Tikrai ne. Pažiūrėkime, kodėl.
Labai anksti pasėti plantacijos, prieš žiemos ramybės būseną, pagamins per didelę biomasę. Tai savo ruožtu sukels didesnę patogenų užkrėtimo riziką, kurią paminėsime vėliau. Tačiau svarbu tai, kad ankstyvos sėjos atveju jau rudenį galime pastebėti didelių trūkumų. Net ir optimaliai tręšiant prieš sėją, ilgą ir gana šiltą rudenį augalai augs svaiginančiu tempu, o pasekmė – dinamiškas maisto medžiagų pasisavinimas iš dirvos. Kyla pavojus, kad jau rudenį anksti pasėti žieminiai augalai, ypač miežiai, pajus tokio didelio pradinio suvartojimo poveikį ne tik P ir K, bet ir N.
Skaityti daugiau
Žieminių miežių veislės rekomenduojamos 2024 m. Rekomenduojamų veislių sąrašas
Greita sėja reiškia didesnę piktžolių problemą
Ilgo rudens kontekste reikia atkreipti dėmesį ir į piktžolių problemą. Ši problema liečia visus žiemkenčius, bet ypač miežius, nes jie ilgiausiai išlieka javai per rudens vegetaciją. Tai reiškia, kad piktžolių išsivystymo rizika, įskaitant antrines piktžoles, išlieka ilgiau, net ir rudens pabaigoje (jei jis gana ilgas). Tokia situacija ypač gali susidaryti, kai gydymas herbicidais atliekamas ankstyvosiose vystymosi fazėse ir tuo pačiu metu greitai sėjant. Pasirodo, toks prašymas vyksta net rugsėjo pabaigoje. Jei pasikliautume tik praėjusiu sezonu, pastebėtume, kad spalį ir lapkritį antrinio piktžolių užkrėtimo rizika po tokio greitai atlikto gydymo buvo gana didelė.
Skaityti daugiau
Pjauti kukurūzus silosui. Kokios kainos?
Anksti sėjant, padidėja virusų rizika
Labai ankstyvos sėjos datos padidina amarų padarytos žalos riziką. Šių kenkėjų atžvilgiu ypač svarbus užsikrėtimas virusinėmis ligomis, kurios buvo labai svarbios praėjusį sezoną. Atkreipkite dėmesį, kad virusinė infekcija buvo pastebėta ne tik miežiuose (taip pat ir kviečiuose). Viena iš priežasčių galėjo būti ilgi amarų reidai į plantacijas – jie ten atsirado per išskirtinai platų laiko langą. O tai, savo ruožtu, tiesiogiai lėmė daug didesnę virusinių ligų (įskaitant BYDV, t. y. geltonojo nykštukinio viruso) perdavimo riziką. Be virusų, didesnė rizika susirgti „įprastinėmis“ ligomis, t.y., užsikrėtimas javų ir žolių miltlige gali būti sunkesnis. Tam, savo ruožtu, reikia įdiegti tvirtą T-0 apsaugą, nors šį apdorojimą rudenį reikėtų atlikti beveik kiekvienais metais ne tik miežiams, bet kartais ir anksti pasėtiems kviečiams.
Atidėkime sėją, bet saugiai
Apskritai, sėjos data gali būti šiek tiek atidėta, palyginti su anksčiau priimtais optimaliais laiko tarpais. Anot jų, Palenkėje, Liubline, Varmijoje ir Mozūrijoje žieminių miežių sėjos datos prasideda nuo rugsėjo 5 d. Pakarpatėje ir Mažojoje Lenkijoje optimalios datos pradžia yra rugsėjo 10 d., o kituose regionuose – rugsėjo 15 d. Tačiau vis dar diskutuojama dėl šių terminų galiojimo, yra siūlymų juos atidėti maždaug 5 dienomis. Daugelis praktikų mini, kad tai nėra daug, o iš tikrųjų žiemkenčius verta sėti 1-2 savaitėmis vėliau, nei siūlo optimalios datos. Tačiau atrodo, kad savaitės trukmės pamaina yra saugi, nes, viena vertus, numatomas ilgesnis ruduo, tačiau, kita vertus, turime šiokį tokį saugumą galimai greito žiemos sąlygų atsiradimo atveju. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus svarstymus, verta šiek tiek atidėti sėjos datą, bet ir be reikalo neperdėti. Atsižvelkime ir į tai, kad rudenį dienos trumpėja, o pasėliams vystytis taip pat reikia šviesos.
