Vis didėjantis imigracijos lygis Lenkijoje nekompensuos mažesnio gimimų skaičiaus. Centrinės statistikos tarnybos duomenimis, sparčiausiai ištuš kaimai ir mažiau patrauklūs miestai.
– Dešimtajame dešimtmetyje gyvenimo trukmė gerokai pailgėjo. Pradėjome vytis kitas Europos Sąjungos šalis, bet, deja, vis dar atsiliekame nuo kitų šalių pagal gyvenimo trukmę. Tačiau pokyčiai, susiję su išsilavinimu ir moters vaidmens suvokimu, lėmė gimdymų sumažėjimą. Taigi turime mažėjantį gimstamumą ir ilgėjančią gyvenimo trukmę, o tai savo ruožtu lemia mūsų gyventojų senėjimą – teigia agentūra „Newseria Biznes“, prof. Ph.D. Elžbieta Gołata, Lenkijos mokslų akademijos Demografinių mokslų komiteto pirmininkė iš Poznanės ekonomikos universiteto.
Centrinės statistikos tarnybos ataskaita „Vyresnio amžiaus žmonių padėtis Lenkijoje“ rodo, kad 2022 metų pabaigoje 60 metų ir vyresnių žmonių skaičius siekė 9,8 mln. Vyresnio amžiaus žmonių dalis Lenkijos populiacijoje siekė beveik 26 proc. Vėlesniais metais šis procentas augs – 2040 metais kas trečias lenkas bus 60 metų ir vyresnis, o 2060 metais – keturi iš 10.
Skaityti daugiau
Vyrai kaimo vietovėse gyvena trumpiau nei vyrai miestuose
Gyventojų skaičius mažėja nuo 2012 m. (išskyrus 2017 m.). Natūralus augimas išliko neigiamas dešimtmetį. Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Lenkijos gyventojų skaičius siekė kiek daugiau nei 37,5 mln. žmonių (beveik 133 000 mažiau nei prieš metus ir daugiau nei 40 000 mažiau nei 2023 m. pabaigoje). Už kiekvieną 10 tūkst Lenkijos gyventojų sumažėjo 11 žmonių. Praktiškai metai iš metų gimstamumas mažėja – pirmąjį ketvirtį gimė tik 64,5 tūkst. vaikai.
– Lenkijoje demografinius pokyčius dar labiau sustiprino labai intensyvus emigracijos procesas, ypač įstojus į Europos Sąjungą. Praėjusio dešimtmečio viduryje įvyko transformacija: Lenkija tapo ne tik emigruojančia šalimi, bet ir šalimi, į kurią atvykstama su ketinimu pasilikti ilgiau ar net apsigyventi visam laikui. Šiuo metu migracijos balansas yra teigiamas. Nepaisant to, 2–2,5 mln. lenkų išvyko ir apsigyveno užsienyje. Tai darbingo ir reprodukcinio amžiaus žmonės. Dėl to mažėja ir gimstamumas, o darbo rinkoje turime mažiau rankų – aiškina prof. Elžbieta Gołata.
Centrinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kad 2017–2019 metais laikinai (12 mėnesių ir ilgiau) užsienyje buvo 1,6 mln. 2020–2022 metais sumažėjo iki maždaug 1,5 mln. Centrinė statistikos tarnyba „Gyventojų prognozėje 2030–2060 metams“ nurodo, kad nuo 2016 metų Lenkijoje stebimas teigiamas nuolatinės gyvenamosios vietos migracijos balansas, kuris pirmiausia yra didelio registruoto emigracijos skaičiaus mažėjimo pasekmė. Taip pat jau keletą metų ženkliai išaugo imigrantų skaičius. Tai daugiausia susiję su didėjančiu imigrantų iš į rytus nuo Lenkijos esančių šalių (daugiausia Baltarusijos, Ukrainos, Armėnijos, Rusijos, Kazachstano ir Indijos) skaičiumi, o ne su grįžtamosios migracijos iš Vakarų Europos šalių skaičiaus didėjimu.
ZUS duomenys rodo, kad užsieniečių, apdraustų pensijos ir invalidumo draudimu, padaugėjo nuo 184,2 tūkst. 2015 metų gruodį iki 1127,7 tūkst 2023 metų gruodžio mėnesį. Tai reiškia daugiau nei šešis kartus – užsieniečių iš ES šalių skaičius per šį laikotarpį išaugo 35 proc., o iš už ES ribų – net septynis kartus. Nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. gruodžio mėn. absoliučiai didžiausias apdraustųjų skaičius išaugo tarp Baltarusijos piliečių (21,3 tūkst. žmonių). Ankstesniais metais didžiausias padidėjimas buvo susijęs su Ukrainos piliečiais.
– Imigracija Lenkijoje tikrai nepadės, gal laikinai, bet nekompensuos mažėjančio gimstamumo ir mažėjančio gyventojų skaičiaus – sako Lenkijos mokslų akademijos Demografijos mokslų komiteto pirmininkė.
Visi Centrinės statistikos tarnybos scenarijai numato sistemingą Lenkijos gyventojų mažėjimą. Pagal aukštąjį scenarijų iki 2060 metų jis turėtų sumažėti iki 34,8 mln., o pagal žemą – iki 26,7 mln. Tai reikštų 8-29% mažėjimą, palyginti su 2022 m. Numatoma, kad iki 2060 m. vaikų ir paauglių skaičius sumažės maždaug 11 proc. (didelis scenarijus) ir net perpus (žemas scenarijus), palyginti su 2022 m. duomenimis. Be to, mažės darbingo amžiaus gyventojų. ZUS skaičiavimais, už 1 tūkst darbingo amžiaus žmonių 2023 metais buvo apie 390 podarbingo amžiaus žmonių, 2061 metais bus 806, o 2080 metais – 839 žmonės.
– Gyventojų senėjimas Lenkijoje iš tiesų spartėja. Šį procesą skiria ne tik gimstamumo rodiklių ir gyvenimo trukmės skirtumai, bet ir didėjantis vidinis gyventojų mobilumas. Atkreipkime dėmesį, kad yra tik keli dideli miestai, kuriuose gyventojų padaugėjo, pavyzdžiui, Varšuva ar Krokuva, tačiau Lodzėje ir Poznanėje gyventojų skaičius gerokai sumažėjo – sako prof. Elžbieta Gołata.
Skaityti daugiau
Iš analizės „Demografinė Lenkijos didžiųjų miestų ateitis“ prof. Lodzės universiteto demografas Piotras Szukalskis rodo, kad šiuo metu tik keli Lenkijos miestai – Varšuva, Krokuva, Vroclavas ir Gdanskas dėl palankių vidaus ir užsienio migracijų didina gyventojų skaičių. Tačiau iki 2060 m. daugiau gyventojų nei dabar bus tik Varšuvoje ir Krokuvoje.
– Retam miestams su mažesniu gyventojų skaičiumi pavyksta pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones, kurie, įgiję dabar jau įprastą aukštąjį išsilavinimą, arba pasilieka šiuose dideliuose miestuose, arba renkasi kitus regionus, kuriuose turi patrauklesnį darbą“, – aiškina VDU pirmininkė. Lenkijos mokslų akademijos Demografijos mokslų komitetas. – Vakarų Pomeranijos vaivadijoje, šalies rytiniame pakraštyje ar net Švenčiškės vaivadijoje, išlaikyti žmones kaime yra daug sunkiau. Žmonės traukia į centrus, kur turi geresnes perspektyvas ir geresnes gyvenimo sąlygas.
Kita vertus, sunku kalbėti apie didžiųjų miestų gyventojų skaičių neatsižvelgiant į jų priemiesčių gyventojus. Maždaug 30–50 % žmonių gyvena mažesniuose miesteliuose, esančiuose šalia didžiausių aglomeracijų. miesto gyventojų. Centrinės statistikos tarnybos duomenys taip pat rodo, kad suburbanizacijos procesas tęsis iki 2060 m.
