- Iš naujausio alaus rinkos tyrimo, kurį atliko Konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos tarnyba, sužinome, kad apynių augintojų Lenkijoje praktiškai nebeliko.
- Susidomėjimo apynių auginimu mastai Lenkijoje iš esmės yra nežymūs, jei lyginsime su kitomis žemės ūkio gamybos kryptimis.
– Apynių augintojų sumažėjo nuo 1,2 tūkst., 2002–2022 m. iki 0,6 tūkst. PSR 2010 duomenimis, žemės ūkio ūkių beveik 90 proc
su savo pasėliais buvo įsikūrę Liublino vaivadijoje – skaitome UOKiK pranešime.
Apynių augintojai tik Liublino srityje
ARiMR duomenimis, vykdant 2010 metų akciją, Liublino vaivadijoje buvo beveik 81% ploto, deklaruoto prašymuose gauti papildomas išmokas už apynius, o šis regionas taip pat gavo 81% visos pagal šią priemonę skirtos sumos. 2022 metų kampanijoje šios akcijos buvo 89 proc.
Sunki rinka. Apynių plantacija – ilgalaikė investicija
Konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos tarnyba rašo, kad apynių augintojai turi ribotas galimybes daryti įtaką rinkai ir reaguoti į besikeičiančią situaciją, pvz., kalbant apie vartotojų pageidavimus ar atsiradus žaliavos pertekliui. Taip yra dėl didelių sąnaudų įrengiant plantaciją ir ją auginant kelerius metus. Tai ilgalaikė investicija.
– Pakeisti, pavyzdžiui, veisles į aukštesnius vertinimus, kurių pageidauja didžiausi subjektai, trumpuoju laikotarpiu gali būti tiesiog neįmanoma. Žaliavų sandėliavimas ūkyje ir jų pardavimas
vėliau galima tik tinkamai išdžiovinus, o ne visos plantacijos gali turėti tam tinkamą infrastruktūrą – pažymi biuras.
Nykstantis sektorius
Nacionalinis apynių auginimo plotas 2022 metais buvo 1,7 tūkst. ha lyginant su 2,2 tūkst ha prieš dvidešimt metų. Taigi vienos apynių plantacijos vidutinis plotas buvo 2,7 ha, palyginti su 1,8 ha 2002 m. Tuo tarpu 2022 metais Vokietijoje buvo 19 ha, o Čekijoje net 41 ha.
– Nepaisant mažesnių apynių plantacijų Lenkijoje, 2002–2022 metais jų pasiektas spurgų derlius buvo konkurencingo lygio, palyginti su augintojų iš Čekijos Respublikos, tačiau prastesnis nei Vokietijoje ar apskritai ES šalyse“, – pabrėžia tarnyba. Konkurencijos ir vartotojų apsaugos.
Apynių derliaus vertė Lenkijoje 2022 metais siekė 59 mln. PLN. Ji ten buvo
nors 22% didesnis nei ankstesniais metais, bet 17% mažesnis nei 2019 m.
Apynių spurgų derlius Lenkijoje 2022 metais siekė 3,4 tūkst. tonų, palyginti su 3,1 tūkst tonų praėjusiais metais arba 3,0 tūkst tonų 2002 m.
– Bet dar svarbiau, kad alfa rūgščių gamyba siekė 312 tonų, palyginti su atitinkamai 251 tona ir 171 tona. Todėl sumažėjęs auginimo plotas ir skaičius nereiškė radikalaus apynių gamybos apimties sumažėjimo. Šie duomenys rodo, kad iš Lenkijoje užaugintų apynių spurgų gautų alfa rūgščių vidurkis padidėjo
nuo mažiau nei 6 % 2002 m. iki daugiau nei 9 % 2022 m. Nepaisant to, tarp pavyzdinių 2015-2022 metų, tik 2022 metais Lenkija pasiekė didesnį alfa rūgščių derlių nei vidutinis Vokietijoje – pagrindinėje šios kultūros augintojų ir eksportuotojų Europoje – pabrėžia ataskaitos autoriai.
šaltinis – Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba
Pasauliniai gigantai apynių rinkoje
Didžiausias pasaulyje apynius siūlantis subjektas yra Yakima – 1988 m. Jungtinėse Valstijose apynių augintojų įkurta įmonė, šiuo metu veikianti daugelyje šalių per filialus ir bendradarbiaujančias bendroves. Tai taip pat BarthHaas, kurio istorija siekia XVIII amžiaus pabaigą, kilusi iš Vokietijos apynių prekybininko iniciatyvos, ir Hopsteiner – daugiau nei 170 metų apynių rinkoje veikiantis subjektas, susiformavęs iš grupės bendradarbiaujančių augintojų iki dabar integruojančių gamintojų ir perdirbėjų iš Vokietijos, Čekijos, Ispanijos, Anglijos, Kinijos ar JAV.
