- Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba išnagrinėjo Lenkijos alaus ir apynių pramonės ypatybes, santykius ir konkurencijos lygį.
- Didžiausios jos problemos: augintojų susiskaldymas ir neišvystytas apynių perdirbimas.
Naujausiais Eurostato duomenimis, mūsų šalyje pagaminama daugiau nei kas dešimtas pusės litro butelis ar skardinė ES alaus (apie 3,7 mlrd. litrų). Šiuo požiūriu Lenkija užima trečią vietą Europos Sąjungoje – po Vokietijos (7,6 mlrd. litrų) ir Ispanijos (3,9 mlrd. litrų). Pastaraisiais metais ši pramonė patyrė didelių pokyčių. Vartojimas keičiasi – mažėja jau penkerius metus (2023 m. buvo 200 mln. litrų mažesnis nei 2022 m.). Keičiasi vartotojų pasirinkimai – lenkai perka mažiau stipraus ir brangiausio alaus. Atsirado daug naujų gamintojų, siūlančių vadinamąjį craft alaus. Todėl Konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos tarnybos pirmininkas nusprendė pažvelgti į šios rinkos funkcionavimą ir joje egzistuojančius santykius.
Konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo Lenkijos alaus daryklas. Alaus rinkoje dominuoja trys gamintojai
– Atlikome tyrimą, kuriame rinkome informaciją apie vietinės alaus rinkos funkcionavimą ir jai gaminti skirtas žaliavas, ypač apie žemės ūkio gamintojų ir tarpininkų bei alų gaminančių ir siūlančių subjektų santykius. Atidžiau pažvelgėme į rinkos koncentracijos laipsnį ir kainų pokyčių dinamiką. Taip pat pateikėme rekomendacijas pramonei, sako Tomaszas Chróstny, Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos prezidentas.
Tyrimas skirtas 16-ai atrinktų alaus daryklų, tarp kurių yra ir didžiausi šalyje veikiantys alaus gamintojai. Ji taip pat apėmė apynių gamintojus, perdirbėjus ir tarpininkus, taip pat salyklo gamyklas, t. y. pagrindinius gėrimo gamybai reikalingų žaliavų tiekėjus. Analizė apėmė 2019-2022 metus. Siekiant iliustruoti tendencijas, buvo įtraukti ir ankstesni metai, įskaitant pirmuosius pilnus Lenkijos narystės Europos Sąjungoje metus.
Vidaus alaus rinkoje dominuoja trys gamintojai, gaminantys alų pramoniniu mastu. Tai Kompania Piwowarska (žinoma, be kita ko, dėl alaus Lech, Tyskie, Żubr), Grupa Żywiec (Żywiec, Warka, Królewskie) ir Carlsberg Polska (Okocim arba Kasztelan). Iš viso šie subjektai 2022 metais buvo atsakingi už maždaug 80 proc. alaus pardavimų Lenkijoje – tiek kiekio, tiek vertės prasme. Likę 13 apklaustų alaus gamintojų, įskaitant: vadinamasis amatų – iš viso sugeneruota beveik 20 proc rinkos dalį, o šioje grupėje dominavo: Van Pur SA (įskaitant Lomžą, Broką) ir Perła – Browary Lubelskie SA (Perła, Zwierzyniec).
Nepaisant augančio susidomėjimo craft alumi (vadinamuoju craft alumi), jų dalis bendroje alaus pardavimo struktūroje Lenkijoje neviršija kelių procentų. Tai gali būti susiję su didesnėmis gamybos sąnaudomis ir, atitinkamai, didesne kaina nei stambaus masto gaminamas alus. Todėl ir jų jautrumas vartotojų perkamosios galios pokyčiams yra didesnis.
Padidėjus alaus kainoms, sumažėjo alaus pardavimo mastai
2019-2022 metais išaugusios alaus kainos lėmė alaus pardavimo masto sumažėjimą. Ši tendencija labiau paveikė 11 mažesnių alaus daryklų.
Alaus kainų kilimo mastai 2019-2022 metais atskirose alaus daryklose skyrėsi, tačiau dažniausiai buvo mažesni už infliaciją. Viena vertus, tai yra didelės alaus daryklų konkurencijos, bet ir prekybos tinklų spaudimo rezultatas – kaip minėjo respondentai.
Dauguma alaus daryklų akcentavo konkurencijos intensyvumą vidaus apynių rinkoje. Tuo pačiu metu didžiausi Lenkijos alaus gamintojai apynių produkciją daugiausia pirko užsienyje. Nors lenkiškų apynių kainos buvo mažesnės nei ES konkurencijos.
Santykiai tarp rinkos dalyvių
Lenkijos apynių ir alaus rinka paprastai veikia pagal augintojo-tarpininko arba perdirbėjo-alaus gamintojo formulę.
Apklaustos alaus daryklos vietinius apynius daugiausia gavo iš perdirbėjų ir tarpininkų. Jie tai pirmiausia darė ilgalaikių sutarčių pagrindu. Retkarčiais buvo atliekamos ad hoc operacijos, kuriose užsakymo įvykdymo pagrindas buvo, pavyzdžiui, el. pašto žinutės ar internetinės prekybos platformos.
Vidaus tarpininkai pirko šviežius arba granuliuotus apynius daugiausia pagal ad hoc užsakymus iš kitų tarpininkų, dažnai nepasirašę sutarčių. Perdirbėjai – alaus daryklų tiekėjai – žaliavinius apynius pirko beveik vien pagal sutartis su augintojais.
Viena iš gamintojų įvardintų santykių alaus rinkoje problemų – didėjanti prekybos tinklų galia
– Atlikdami tyrimą ypač daug dėmesio skyrėme galimiems sutarčių prijungimo galimybių pažeidimams, kainodaros būdams ar apmokėjimo terminams už įvykdytus pristatymus. Išanalizuosime šiuos klausimus, atsižvelgdami į galimus veiksmus, pvz., pagal kompetenciją, susijusią su kova su nesąžiningu sutartinio pranašumo naudojimu, – sako Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos prezidentas Tomasz Chróstny.
Viena iš gamintojų nurodomų problemų alaus rinkoje yra didėjanti prekybos tinklų ir pirkimo aljansų galia, kuri, nepaisant augančių gamybos kaštų, daro spaudimą kainoms mažinti.
Apynių augintojai ir perdirbėjai. Kokia jų padėtis?
Santykinai silpniausia apynių ir alaus rinkos grupė Lenkijoje yra augintojai. Jų padėtis silpnesnė ne tik kitų Lenkijos rinkos dalyvių, bet ir konkurentų iš Europos atžvilgiu. Vidutinė apynių plantacija šalyje kelis kartus mažesnė nei Vokietijoje ar Čekijoje. Pagrindinius pasaulinius subjektus, veikiančius apynių produktų auginimo, perdirbimo ir tarpininkavimo srityje, sudaro smulkūs žemės ūkio gamintojai ir verslininkai, kurie jau daugelį metų plėtoja bendradarbiavimą. Dėl palyginti nedidelio Lenkijos augintojų gamybos masto sunku padidinti pridėtinę vertę, taigi ir poveikį rinkai bei plėtrai.
Lenkijos apynių augintojai turi ribotas galimybes reaguoti į besikeičiančią situaciją, pvz., dėl vartotojų pageidavimų ar žaliavos pertekliaus.
Konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos tarnybos analizė rodo, kad didžiausi alaus gamintojai apynius, be kita ko, perka užsienyje. dėl kokybės reikalavimų. Kai kurių alaus daryklų teigimu, tik kai kurie lenkiški apyniai tenkina jų poreikius (pvz., alfa rūgščių, kurios, be kita ko, lemia alaus kartumą, kiekį). Todėl mažesnę apynių kainą Lenkijoje daugiausia nulėmė ribotos galimybės įvykdyti didžiausių rinkos subjektų keliamas sąlygas. Tiek pagal žaliavos savybes, tiek apie gamintojams siūlomą formą.
Viena iš svarbiausių pramonės išskirtų problemų yra vietinio apynių perdirbimo sąnaudos, kokybė ir apimtis. Be to, apklaustųjų teigimu, Lenkijos įmonės, perkančios ir perdirbančios apynius, yra priverstos konkuruoti su Lenkijoje veikiančiomis Vokietijos įmonėmis. Tai reiškia, kad didžioji dalis vietinės apynių produkcijos iškeliauja į užsienį (2022 m. – 65 proc.) – beveik vien neperdirbta. Tačiau į Lenkiją importuojama: granulės ir ekstraktai, kuriuos renkasi dauguma alaus gamintojų. Tai lemia žemą šios rinkos dalies konkurencingumą.
– Atskirų želdinių auginimo masto didinimas, atsinaujinančios energijos ir energiją taupančių technologijų naudojimas gamybos sąnaudoms optimizuoti, remiant vadinamųjų želdinių plėtrą. craft alų, bet visų pirma – augintojų ir perdirbėjų bendradarbiavimą bei paramą lenkiškų apynių ir alaus veislių reklamai ir pardavimui tarptautiniu mastu. Tai galimi būdai padidinti Lenkijos apynių ir alaus pramonės konkurencingumą, sako Tomaszas Chróstny, Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos prezidentas.
Ataskaitos turinį ir rekomendacijas galima rasti ir atsisiųsti Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos svetainėje.
