Šiaudas paverčia svarstykles
Patys kukurūzai, nepriklausomai nuo auginimo krypties, priskiriami prie augalų, kurie neigiamai veikia dirvožemio būklę ir veda prie dirvos humuso išeikvojimo. Taip yra dėl kukurūzų sėjimo plačiais tarpueiliais ir vėlyvo augalų tarpueilių uždarymo, dėl ko tarpueilėse gali degraduoti dirvožemis (erozija) ir netekti humuso. Mechaninis apdorojimas tarp eilių taip pat neigiamai veikia dirvožemio organines medžiagas (GMO/MO arba SOM).
Dėl šios priežasties teigiama, kad kukurūzų auginimas neigiamai veikia organinių medžiagų balansą dirvožemyje. Pagal Lenkijoje geriausiai žinomus Eicho ir Kundlerio koeficientus, kukurūzai lemia 1,12-1,22 t/ha per metus dirvožemio organinių medžiagų degradaciją. Naujausi Vokietijos asociacijos VDLUFA duomenys rodo, kad dėl kukurūzų auginimo organinės medžiagos degraduoja nuo 560 iki 1040 kg/ha per metus.
Svarbu tai, kad aukščiau pateikti koeficientai neskiria grūdų ir siloso kukurūzų. Kas galiausiai lemia kukurūzų auginimo įtaką organinių medžiagų pusiausvyrai dirvožemyje – tai šiaudų kiekis, kuris lieka lauke po derliaus nuėmimo. Šiaudai teigiamai veikia dirvožemio organinių medžiagų balansą. Pasak Eicho ir Kundlerio, tai lemia 210 kg MO/ton DM dauginimąsi.
Čia mes prieiname prie svarstymų apie kukurūzų įtaką dirvožemio būklei esmę. Grūdų technologijoje didžiąja dauguma atvejų šiaudai lieka lauke. Didelis derliaus likučių kiekis, maždaug 12-15 tonų, dėl teigiamo organinių medžiagų dauginimosi koeficiento galės kompensuoti pačios kukurūzų agrotechnikos neigiamą poveikį dirvožemio humusui.
Deja, nuimant kukurūzus silosui, iš lauko dingsta beveik visos antžeminės medžiagos. Lauke lieka tik trumpos stiebo ir šaknų dalys. Tai per mažas pasėlių likučių kiekis, kad būtų užtikrintas tinkamas organinių medžiagų kiekis. Jei nebus įgyvendinamos kitos kompensacinės priemonės, o siloso kukurūzai bus dažnai grąžinami į aikštelę, dirvožemio būklė metai iš metų blogės, o humuso ištekliai senka. Neturtingas humusingas dirvožemis savo ruožtu yra mažiau derlingas, jautresnis sausrai, blogėja jo struktūra ir daugelis kitų fizinių, cheminių ir biologinių savybių.
Skaityti daugiau
Azotas ankštiniams augalams. Kada įpėdiniams tai bus naudinga?
Kompensuokite organinių medžiagų praradimą po kukurūzų silosavimo
Kad po siloso kukurūzų derliaus nuėmimo dirvoje neliktų neigiamo organinių medžiagų balanso, esant galimybei, lauką reikėtų aprūpinti alternatyviais organinių medžiagų šaltiniais. Visiškai natūralu, kad siloso kukurūzų auginimas spontaniškai susijęs su galvijų auginimu ūkyje, o jei su galvijininkyste, tai su natūraliomis trąšomis. Iš tiesų, mėšlas ir kitos natūralios trąšos yra puikūs organinių medžiagų šaltiniai. VDLUFA duomenimis, 1 tona mėšlo, priklausomai nuo jo būklės ir sausųjų medžiagų kiekio, yra 28-56 kg organinių medžiagų šaltinis. Tačiau vis dažniau pastebima, kad siloso kukurūzų auginimas nėra lydimas gyvulininkystės. Daugelis ūkininkų tiesiog parduoda stovinčius kukurūzus galvijų augintojams. Tada laukas paliekamas be pasėlių likučių ir natūralių trąšų.
Kaip kitaip pasirūpinti organinėmis medžiagomis išauginus siloso kukurūzus? Žinoma, vis labiau populiarėja tarpinių kultūrų auginimas. Vešli ir gerai išvystyta biomasė taip pat gali būti dirvožemio organinių medžiagų šaltinis. Labai gera vieta tarpiniams pasėliams sėjomainoje yra laikotarpis po derliaus nuėmimo anksti iš lauko paliekančio priešsėlio, o prieš kukurūzus – tarpinių pasėlių mišinys tada turi daug laiko išsivystyti. Šiemet dėl gana ankstyvo siloso kukurūzų derliaus daug kur po kukurūzų bus sėjami paskutinės minutės tarpiniai pasėliai. Galite nuspręsti kaip tarpinį kultūrą sėti sparčiai augančias pavasario rūšis, tokias kaip garstyčios, ridikai, grikiai ar facelijos. Esant palankioms sąlygoms (švelnus ruduo, šiluma, pakankamai prieiga prie vandens) toks tarpinis pasėlis gana gerai išsivystys iki šalnų pradžios. Kitas variantas – sėti žieminius tarpinius augalus. Populiariausias variantas – sėjamieji rugiai, į kuriuos dėl papildomos naudos dirvai verta pridėti plaukuotų vikių.
Ilgainiui į sėjomainą, kurioje daug silosuojamų kukurūzų, verta įtraukti augalus, turinčius teigiamą poveikį organinėms medžiagoms, pavyzdžiui, smulkias ir stambiasėklas ankštinius augalus. Įdomus sprendimas – ir posėtinių kukurūzų auginimas tarp eilių. Norint, kad kukurūzų auginimas būtų draugiškesnis dirvožemio organinėms medžiagoms, verta pagalvoti apie bearimą žemdirbystę. Auginant be arimo, dirvožemio organinių medžiagų mineralizacija yra mažesnė nei po arimo, o kukurūzai gana gerai reaguoja į supaprastintą auginimą, ypač naudojant juostinio arimo technologiją.
