News Pricer.lt

Prekybos naujienos

Sigitas Leonavičius: Lietuvos ir užsienio verslui turėtų būti tokios pačios sąlygos

Sigitas Leonavičius: Lietuvos ir užsienio verslui turėtų būti tokios pačios sąlygos

Šiuo metu Lietuvoje verslui yra taikomi dvigubi standartai, nes užsienio įmonėms yra sukuriamos geresnės sąlygos nei vietos bendrovėms, teigia Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) prezidentas Sigitas Leonavičius. Anot jo, Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą parodo, kad institucijos pasiruošusios klausyti tik užsienio bendrovių nusiskundimų.

„Labai norėtume, kad valstybėje sąlygos būtų tokios pačios, taip kaip eisme taisyklės, kur nesvarbu kas važiuoja. Nes Lietuvoje šiandien dienai, 34 metus pragyvenus nepriklausomoje šalyje, yra dvigubi standartai“, – Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinės asamblėjos metu teigė S. Leonavičius.

„Vienas iš pavyzdžių –  „Rheinmetall“ atėjimas. Kai ateina strategiškai svarbus verslas iš užsienio, staiga Vyriausybė ir Seimas supranta, kad sąlygos bendrovėms yra prastos. Ir tada puola keisti įstatymus. Norėtume, kad priimtumėte kaip precedentą ir visam Lietuvos verslui darytume tokias sąlygas“, – į diskusijai susirinkusius Seimo partijų atstovus kreipėsi jis.

Anot VPPAR prezidento, Lietuvos verslas ilgą laiką kalbėjo apie tai, jog projektų leidimų derinimas užsitęsia kelis metus. Jo teigimu, palengvinus sąlygas ir lietuviškam verslui, padaugėtų ir jų investicijų.

„Mūsų politikai ir Vyriausybės atstovai pamatė, kai pasiruošė ateiti užsienio kapitalo bendrovė, kokia yra sukurta sistema ir kokie jos trukdžiai. Vietos verslai apie tai kalba iš kadencijos į kadenciją. Tai, kad pamatė ir išgirdo, yra labai gerai. Bet mūsų prašymas yra toks, kad tie trukdžiai būtų šalinami ir vietos verslams“, – Eltai teigė jis.

S. Leonavičius tikisi, kad VPPAR generalinės asamblėjos metu įvykusi diskusija su Seimo partijų atstovais gali būti pagrindas artimesniam bendradarbiavimui tarp verslo ir politikų.

„Ką ir šiandienos diskusijos metu pasisakė politikai, kad jie mato, kaip kitose valstybėse jie mato, kaip Vyriausybės delegacijos bendrauja su verslu, atstovauja verslą“, – teigė S. Leonavičius.

„Manau, kad tai buvo gera proga parodyti, jog galime vieni kitus išgirsti ir klaidas įvardinti. Nes klaidas taisyti yra žmogiška, bet kol nebendrauji, tol nežinai, ką ne taip darai“, – pridūrė jis.

Institucijos galėtų geriau bendrauti su verslu ir iš jo pasimokyti

S. Leonavičius taip pat pastebėjo, kada institucijos, prieš priimdamos sprendimus, dažnai pasikonsultuoja tik su poros asociacijų atstovais, tad ne visada atsižvelgia į visos verslo bendruomenės nuomonę. Anot jo, prie šios atskirties sumažimo galėtų prisidėti prie Seimo veikianti verslo taryba.

„Kai Vyriausybė susirenka priimti sprendimus ir sako, kad su verslu pasitarė, mes televizijos ekranuose ir spaudoje matome, kad tartasi su 3 iš 54 asociacijų. Tai nėra diskusija su verslu“, – sakė S. Leonavičius.

„Mūsų pasiūlymas – kad prie Seimo būtų verslo taryba. Ne iš vienos ar dviejų, ar net keturių pasirinktų organizacijų, bet visų, kurios šiuo metu yra registre. Ir jos turėtų teisę bendrauti, dalintis ir priimti sprendimus“, – aiškino jis.

VPPAR prezidentas taip pat užsiminė, kad kyla klausimų dėl valdžios požiūrio į gaunamas lėšas. Anot jo, šiuo metu daug diskutuojama apie tai, kokie mokesčiai reikalingi finansuoti poreikiams, bet nesusimąstoma apie tai, kaip galima sutaupyti.

„Ar būtų šeima, ar verslas, dažniausiai išlaidos yra pagrindžiamos pajamomis. Bet politikai ar net dabartinė Vyriausybė, man atrodo, nesiorientuoja, kiek turime pajamų ir ką galime sau leisti. Ir visą laiką nori papildomų pajamų“, – aiškino jis.

„Vienoje vietoje tu turi sutaupyti, kad galėtum leisti kitur. Negali išleisti visko ir bėgti skolintis. Kai kada galbūt reikia skolintis, bet tik kai yra prioritetai. Tai norėtųsi, kad Vyriausybė mąstytų panašiau, kaip verslas“, – pridūrė jis.

Jo manymu, valstybės turimi pinigai ne visada naudojami efektyviai ir ekonomiškai.

ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Įstatymui įsigaliojus, šie gamintojai galės pradėti projektų vystymą dar negavę statybų leidimų. Šiuos leidimus projektų vykdytojai turės gauti iki statybų pabaigos.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau teigė, kad pataisos skirtos pagreitinti Vokietijos gamintojos „Rheinmetall“, ketinančios Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą, įsikūrimui.

 

Naujienų šaltinis

Dalintis:
0 0 balsai
Straipsnio vertinimas
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus

Taip pat skaitykite: