News Pricer.lt

Siekierskis: Turime ateities BŽŪP viziją, nubrėžsime ekonominio bendradarbiavimo su Ukraina kryptį

Siekierski: Mamy wizję przyszłej WPR, będziemy nakreslać kierunek współpracy gospodarczej z Ukrainą

Praėjo pusmetis nuo tada, kai Česlovas Siekierskis vadovavo Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijai, kaip pats interviu prisipažįsta, šis laikotarpis buvo gana unikalus, o situacija buvo sudėtinga dėl daugelio sąlygų. Daugiausia dėl ekonominių priežasčių, kai dideles žemės ūkio gamybos sąnaudas tenkino žemos grūdų supirkimo kainos. Kartu žemės ūkio ministras primena nepamiršti, kas iš tikrųjų lėmė tokią situaciją.

Rusija sugriovė pasaulio rinkas

– Turime suvokti, kad esame pasaulinėje rinkoje. Grūdų kainos nustatomos ne Lenkijoje, o pasaulio biržose. Šios pasaulio rinkos buvo kažkaip, galima sakyti, sužlugdytos. Tai stiprus žodis, bet manau, kad jis atspindi nepalankių pokyčių mastą. Daugiausia sukelia Rusija. Rusija, turėdama didelį dujų perteklių, jas daugiausia konvertavo į trąšas ir padidino žemės ūkio gamybą. Jau daugelį metų ji didina savo gamybą. (…) Pernai išaugino apie 110 mln. tonų grūdų. Taigi ji galėjo daug eksportuoti ir taip sumažinti kainas pasaulio rinkose. Ji taip pat pateko į mūsų eksporto rinkas, Ukrainos ir kitų šalių rinkas. Tai lėmė ir tam tikrus grūdų eksporto iš Lenkijos apribojimus. Laimei, per pastaruosius tris mėnesius padėtis pasikeitė. Eksportas, įskaitant mūsų grūdus, nuo balandžio mėnesio ženkliai augo. Šiais prekybos metais Lenkija eksportuos apie 13 mln. tonų grūdų, gal net šiek tiek daugiau, tad šis eksportas bus didesnis nei ankstesniais metais. Jau dabar, ekspertų vertinimu, mūsų sandėliai yra tokie tušti, kad nereikia jaudintis dėl ankstesnio derliaus. Sandėliai ir silosai iš esmės tušti.

Ministras Siekierskis taip pat grįžta prie žemės ūkio protestų, kurie pasiekė aukščiausią tašką jam pradėjus eiti pareigas. Primena, kad ūkininkai pagrindine savo problemų priežastimi nurodė grūdų atplaukimą iš Ukrainos ir žaliojo kurso reikalavimus.

– 2022 metų birželį, prasidėjus karui, Europos Sąjunga, siekdama paremti Ukrainos ekonomiką, liberalizavo prekybą, taip atverdama Europos rinką prekių antplūdžiui iš Ukrainos. Jokių muitų, jokių kvotų – ir tai sutrikdė kai kurių rinkų, daugiausia pasienio šalių, stabilumą ir daugiausia paveikė ūkininkus. Tada buvo įvestas embargas, kuris apribojo, be kita ko, ir grūdų atplaukimą iš Ukrainos, ir, žinoma, buvo labai sunkios derybos su ūkininkais, nes jie vis dar tikėjo, kad dėl to kaltas per didelis grūdų įplaukimas iš Ukrainos. Kaip sakiau, šis antplūdis destabilizavo ir Lenkijos grūdų rinką, tačiau tai nebuvo pagrindinė priežastis. Pagrindinė priežastis yra tai, ką sakiau anksčiau, t. y. žemos kainos pasaulio rinkose ir žaliasis susitarimas.

Kaip pabrėžia ministras, ūkininkai pagrįstai manė, kad Žaliojo kurso reikalavimai yra tokie ribojantys ir tokie neracionalūs, kad reikalauja keisti ir riboti, nes pablogino jų gamybos sąlygas. Per visą Europą išplitusius protestus apie tai kalbėjo ne tik Lenkijos ūkininkai, bet ir vokiečiai, prancūzai, belgai bei iš kitų šalių.

Ministras atkreipia dėmesį, kad tai sustiprino mūsų derybines pozicijas.

Visuose kontaktuose su Europos Komisija, ne tik su žemės ūkio, bet ir su prekybos komisaru, ministerija dėjo visas pastangas, kad būtų įvesti tam tikri prekių įplaukimo iš Ukrainos apribojimai. Antra problema, kurią iškėlėme, buvo nukrypimas nuo ribojančių Žaliojo kurso reikalavimų.

Paskutinis bankomatas, tada asociacijos derybos

2024 metų birželio 6 dieną įsigaliojo nauja, derybų būdu sudaryta sutartis dėl Ukrainos prekių, įvežamų į Europos Sąjungą (ATM), importo muitų ir kvotų sustabdymo. Sutartis galios iki 2025 m. birželio 5 d. Kartu Czesławas Siekierskis pabrėžia, kad dabartinis bankomatas bus paskutinis.

Vėliau turime garantiją, kad grįšime prie derybų, prie anksčiau buvusios asociacijos sutarties, bet aš irgi nežinau, kas bus Ukrainoje. Taip pat reikia išlaikyti tam tikrą angą. Ukraina bet kokia kaina nori išlaikyti esamas sąlygas. Ukrainiečiai sako, kad mes prisiimame išlaidas, kovojame ne tik už savo reikalus, už nepriklausomybę ir laisvę, bet ir už Europai svarbias vertybes.

Ministras Siekierskis pabrėžia, kad humanitarinė ir karinė pagalba bus teikiama ir toliau, o ekonominė pagalba turėtų būti teikiama aiškiai apibrėžtomis sąlygomis, kad nebūtų sutrikdytas rinkų stabilumas. Kartu jis pabrėžia, kad prekyba vyksta abiem kryptimis, o Lenkijos, pvz., pieno produktų, gamintojai taip pat nori turėti galimybę eksportuoti į Ukrainą, todėl postuluojant sienos uždarymą reikia būti labai atsargiems.

– Lenkija eksportuoja už 52 milijardus eurų žemės ūkio maisto produktų ir importuoja už 33 milijardus eurų, taigi turime 19 milijardų eurų perteklių. Todėl, kai kalbame apie tai ES lygmeniu, mūsų kolegos iš Europos Sąjungos ir komiteto pirmiausia sako, kad turėtume atsižvelgti ir į šį faktą. Per metus Lenkija eksportuoja 10 kartų daugiau nei Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą metais, o mes turime 20 buvimo Europos Sąjungoje metų, pabrėžia ministras Siekierskis.

Kas laukia Lenkijos uosto krantinės?

Derlius jau yra sandėlyje, įmonės nori prekiauti ir eksportuoti grūdus iš Lenkijos ar Ukrainos bei siųsti grūdus toliau po pasaulį. Tačiau kalbant apie Lenkijos krantinę nuolat girdime apie vėlesnius konkursus ir rezultatų stoką. Ministras taip pat pakomentavo šį klausimą.

– Ši sritis yra Infrastruktūros ministerijos žinioje, mes stengiamės, kad žemės ūkio uostai būtų išvalyti (…). Norime, kad Nacionalinė maisto grupė būtų pagrindinis administratorius, bet nieko blogo, jei yra privatūs uosto valdytojai, nes ir jie nori užsidirbti siųsdami šias prekes. Nuosavybė yra svarbi kalbant apie Nacionalinę maisto grupę. Vykdome derybas, KGS kuruoja Valstybės turto ministerija, o ne ŽŪM, o tai irgi nedera, nes neturime jokios įtakos KGS, o tai turėjo būti institucija, kuri turėjo vykdyti politiką. intervencijos į rinką. Susitinkame su vadovybe, kad apibūdintume savo prioritetus. Taip pat teikiame ir Valstybės turto ministerijai, nes vyriausybė yra tik viena ir nesvarbu, ar šias sąlygas nustatome mes, ar VM, jei tai atitinka žemės ūkio interesus ir interesus. Lenkijos.

Žemės ūkio nuomos ateitis ir aktyvus ūkininkas

Neseniai PSL prezidentas paskelbė apie tris kartus didesnes subsidijas aktyviems ūkininkams, o Komisijos narys Wojciechowskis greitai atkirto, kad šių pinigų visiems neužteks. Pirmieji signalai apie žemės ūkio paskirties žemės nuomos principo pokyčius jau mus pasiekė. Siūlomu aktu pirmiausia siekiama paremti aktyvius ūkininkus, tačiau, kita vertus, nepakenkti žmonėms, kurie nuomojasi žemę.

Siekierskis: Prasidėjo intensyvus lizingo akto darbas

Skaityti daugiau

Siekierskis: Prasidėjo intensyvus lizingo akto darbas Wojciechowski: Kosiniak-Kamysz kalba beprotiškas nesąmones

Skaityti daugiau

Wojciechowskis: Kosiniak-Kamysz kalba beprotiškas nesąmones

– Rengiame lizingo įstatymą, kuris taip pat apims apibrėžimą, apimtį, funkcijas ir tam tikras lengvatas vadinamajam turgui ar komerciniam ūkininkui. Ministras pirmininkas Kosiniakas turėjo omenyje, kad jei nuomos sutartys būtų formalios, oficialios, o ne tik žodinės, ūkininkas, dirbsiantis žemę, taip pat galės gauti subsidijas kurui ir turėti teisę į ekologines schemas. Jis taip pat galės pasinaudoti subsidijomis, jei būtų sausros ar kitos nelaimės – sakė ministras.

Šioje situacijoje neturėtų nukentėti ir žemę nuomojantys ūkininkai.

Norime, kad šie ūkininkai galėtų ir toliau naudotis KRUS ir kitomis lengvatomis, o kas gaus subsidijas, bus nustatyta šalių sutartyje, tarp ūkininko ar savininko, nuomojančio žemę kitam ūkininkui. Norime pagerinti visapusiškai rinkoje dalyvaujančių ir konkurencingų ūkininkų veiklą. Tačiau nenorime susilpninti smulkiųjų ūkininkų pozicijų, nes šie ūkininkai dažnai yra dvejopi profesionalai, jau yra tam tikro amžiaus ir nori išgyventi šiame ūkyje iki pensinio amžiaus. Sutartos nuomos sutartys turi būti ilgalaikės su atitinkamu įspėjimo terminu, – argumentavo ministerijos vadovas.

Lenkijos pirmininkavimas – BŽŪP keitimo strategija ir Ukrainos narystės ES sąlygos

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lenkija perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, per tą laiką bus sudarytas naujas Europos Parlamentas ir darbą pradės nauji Komisijos nariai.

– Todėl ir mes norime įnešti savo indėlį, t.y., pateikti tam tikrą Bendrosios žemės ūkio politikos Europos Sąjungoje viziją. Mes turime savo patirtį, turime Europos Sąjungos patirtį, bet turime omenyje ir šiuos santykius su Ukraina. Per didelis atvirumas Ukrainai, taigi ir derybos su Ukraina dėl narystės. Greičiausiai ši narystė nebus tokia greita, bet galima teigti, kad Ukraina jau didžiąja dalimi yra ES, nes turi prieigą prie rinkos, todėl visa tai turime pasiūlyti Europos lygmeniu. Ką turėtų daryti ES, kad palaikytų Ukrainą, kad grūdai iš Ukrainos būtų eksportuojami į pasaulines rinkas (…) Turime sukurti tam tikrus reglamentus, netgi tam tikrą finansinę paramą Ukrainai eksportui? Norime, kad būtų bendros Lenkijos ir Ukrainos įmonės, kurias garantuotų vyriausybės.

Ministras pabrėžia, kad siūlymai liečia ir bendrą perdirbimą, siekiant daugiau žaliavų paversti biokuru.

Didžiausias ateinančių 20 metų Lenkijos žemės ūkio iššūkis ES

20 metų Europos Sąjungoje yra ne tik apibendrinimo, bet ir ateinančių dešimtmečių planų kūrimo laikas. Pokalbyje su ministru nurodykite pagrindinį Lenkijos žemės ūkio iššūkį.

Ministras Czesławas Siekierskis cituoja vieno iš ūkininkų pareiškimą, kuris pažymėjo, kad ūkininkai bijo ateities. Tai lėmė pernelyg platūs Žaliojo kurso reikalavimai ir per didelis atvirumas prekėms ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Mercosur šalių bei kitų trečiųjų šalių.

– Štai kodėl girdžiu „pas mus nėra stabilumo“. Jie taip pat išreiškia tai vartotojų vardu, nes ūkininkai žino, kad tiekia ir užtikrina visuomenei tinkamo kiekio, bet ir tinkamos kokybės maistą. Jie taip pat sako: „Norime įgyvendinti šį tikslą, tačiau privalome užtikrinti pelningumą ir stabilumą. Nekelkite reikalavimų, kurie yra nepagrįsti. Mes, ūkininkai, mokame gerai įdirbti dirvą, žinome, kada sėti, kas yra geras humuso kaupimasis, kas gerina vandens santykius, žinome, kaip rūpintis gyvūnų gerove. Todėl nesistenkite kelti per daug administracinių reikalavimų, norime, kad visa tai būtų socialiai kontroliuojama, maisto grandinėje reikalingas dialogas.“ Ūkininkas atsidūrė situacijoje, kai gamybos priemonių kainoms įtakos neturi, Trąšos, augalų apsaugos produktai, degalai, mašinos neturi įtakos parduodamų žaliavų kainoms, todėl ūkininkai turi gauti tam tikrą paramą ir susiorganizuoti, kad būtų stiprus darinys gamybos priemonių gamintojų atžvilgiu buvo organizuojami jų gaminių gavėjai, kad jie galėtų pasakyti, kad tai yra gamybos kaštai, mes norime, kad tai būtų tokiomis kainomis, o visuomenė taip pat turi suprasti, kad mes, vartotojai, kai mes. perkame maisto produktus, finansuojame žemės ūkį, nefinansuojame ūkininkų, finansuojame tik gamybos procesą. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad darbas žemės ūkyje, nepaisant mechanizacijos, reikalauja didelių žinių, priežiūros tęstinumo ir sistemingumo, – pabaigoje sako ministras Siekierskis.

Naujienų šaltinis

Dalintis:
0 0 balsai
Straipsnio vertinimas
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai įvertinti
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus

Taip pat skaitykite: