Latvijos statybų bendrovės SIA „Merks“ savininke tapo Estijos įmonė „Kose Männisalu“, rodo Firmas.lv informacija. Savo ruožtu tikrasis naudos gavėjas buvo Estijos pilietis Melis Olevas. Sutarus su pirkėju, sandorio sumos šalys neatskleidžia. „Merks“ sutarčių portfelis išnaudotas, įmonė nevykdo jokios ūkinės veiklos, liko tik teisminiai ginčai ir „Merko Ehitus“ garantuotų įsipareigojimų vykdymas, rašoma Talino biržoje gautame bendrovės pranešime. Bendrovė paskelbė apie grupės struktūros koregavimą, siekdama pagerinti valdymo efektyvumą kiekvienoje šalyje ir daugiau dėmesio skirti savo pagrindinei veiklai – statybų paslaugoms ir nekilnojamojo turto plėtrai. Rugpjūčio 1 dieną Merko Ehitus valdyba kartu su taryba nusprendė nutraukti statybos paslaugas ir investicijas Norvegijoje. Pasibaigus esamoms statybos rangos sutartims, „Peritus Entreprenor“ dukterinė įmonė Norvegijoje bus parduota arba likviduota. Valdyba taip pat nusprendė, kad „Merko Ehitus Eesti“ dukterinė įmonė „Connecto Eesti“ iš grupės bus perkelta į „Merko Ehitus“. Po reorganizacijos pagrindinės „Merko Ehitus“ rinkos yra Estija, Latvija ir Lietuva. Statybos paslaugas Estijoje teikia Merko Ehitus Eesti, Latvijoje Merko būve ir Lietuvoje Merko statyba. Nekilnojamojo turto plėtrą Estijoje vykdo Merko Kodud, Latvijoje Merks mājas ir Lietuvoje Merko Būstas. Tallinna Teede Estijoje užsiima kelių ir statinių tiesimu ir priežiūra. Savo ruožtu „Connecto Eesti“, kurios 50% akcijų priklauso Merko Ehitus grupei, Estijoje projektuoja, stato ir prižiūri elektros, telekomunikacijų ir dujų tinklus, o jos antrinės įmonės užsiima elektros infrastruktūros statyba Latvijoje ir Lietuvoje. Merko Ehitus grupės įmonės užsiima nekilnojamojo turto plėtra, pastatų ir infrastruktūros statyba. 2023 metų pabaigoje grupėje dirbo 635 darbuotojai, o grupės pajamos pernai siekė 466 mln. Kaip pranešama, „Merks“ pernai dirbo su 58,379 mln. eurų apyvarta, tai yra 46,4% mažiau nei 2022 metais, o bendrovės pelnas išaugo 36,9% ir siekė 3 mln. eurų, skelbia „Firmas.lv“. „Merks“ įregistruota 1996 m., jos pagrindinis kapitalas siekia milijoną eurų. Daugiau nei 12 metų „Merks“ Latvijoje pastatė mažiausiai 120 viešųjų objektų, tarp kurių yra socialines funkcijas atliekančių savivaldybių pastatų, taip pat pramoninių pastatų ir katilinių. Kaip pranešama, „Merks“ buvo siejamas su vadinamuoju statybų karteliu. 2021 metų liepos 30 dieną Konkurencijos taryba priėmė sprendimą vadinamojoje „statybų kartelio“ byloje, kurioje konstatuota, kad dešimt įmonių dalyvavo sąmoksle dalyvauti viešuosiuose ir privačiuose pirkimuose. Kartelio dalyviai dalyvavo mažiausiai 70 pirkimų, kurių bendra vertė – 686,99 mln. Konkurencijos taryba nubaudė 10 kartelyje dalyvavusių įmonių iš viso 16,65 mln. Konkurencijos taryba nustatė pažeidimų šių įmonių veikloje: SIA Skonto būve, SIA Latvijas energoceltnieks, SIA Velve, SIA Arčers, SIA Rere būve, SIA Re&Re, SIA RBSSKALS Būvvadība, SIA Abora, AS LNK Industries ir SIA Merks. Velve bendradarbiavo su agentūra, taip pat pateikė visą turimą informaciją, dėl to bendrovė sumažino baudos dydį, taikiai susitarta dėl teisminio ginčo nutraukimo , todėl sprendimas skirti piniginę baudą šiai bendrovei nebuvo priimtas Kaip pranešama, šių metų pradžioje Administracinis apylinkės teismas paliko galioti Konkurencijos tarybos sprendimą, priimtą kelioms didelėms Latvijos statybos bendrovėms, pateikusioms kasacinius skundus. Konkurencijos taryba gavo informaciją, kad visi kaltinamieji nuosprendį apskundė portalui „Delfi“ ir pats. Atitinkamai, iki galutinio bylos baigties dar turėsime šiek tiek palaukti. Tačiau, kaip pripažįsta advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Jorenas Jaunozols, tie statybininkai, kuriems pareikšti kaltinimai, jau jaučia pasekmes: „Yra vystytojų, kurie, nepaisant teisminio proceso stadijos, į tai atsižvelgia, o tie, kurie finansuoja vystytojus, tą nurodo ir statybininkai neturėtų būti įtrauktas į šią reputacijos riziką“. Be to, pernai įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kurios, be kita ko, patobulina teisinę bazę dėl kandidatų ir konkurso dalyvių pašalinimo priežasčių. Tarp priežasčių įstatyme taip pat numatyta tokia situacija: užsakovas turi pakankamai įtikinamą pagrindą daryti išvadą, kad kandidatas ar dalyvis su kitais tiekėjais sudarė sutartį, kuria siekiama užkirsti kelią, apriboti ar iškreipti konkurenciją. Anot Joreno Jaunozolo, tam tikra prasme atėjo laikas į rinką ateiti naujiems žaidėjams. „Pastebėta, kaip statyboje suaktyvėjo regioniniai žaidėjai, sukaupę gerą patirtį regionuose ir dabar dalyvauja projektuose, kurių anksčiau neturėjo“, – sako ekspertas. Be to, yra keletas vidutinio lygio įmonių, kurios bando pasinaudoti šia galimybe ir plėstis.
