- TEA diegia pasaulines SGD kainų stabilizavimo, skaidrumo ir prekybos palengvinimo priemones.
- Japonija stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo SGD importo ir sumažinti savo dalį nacionaliniame energijos derinyje.
- Padidėjusi SGD pasiūla ir sumažėjęs vartojimas Japonijoje gali lemti potencialų perteklių, o tai paskatins Japonijos įmones investuoti į Azijos rinkas.
Pasaulinės suskystintų gamtinių dujų rinkos (SGD) yra užsitęsusios pokyčių būsenoje. Tęsiantis Rusijos karas Ukrainoje ir toliau kėlė bangas pasaulinėse energijos rinkose, o nestabilumas lėmė didelį kainų svyravimą visose rinkose. Nors SGD kainos pastaruoju metu krito, jos vis dar yra itin aukštos – dvigubai didesnės nei vidutinė suskystintų gamtinių dujų kaina per pastaruosius penkerius metus, o tai labai apsunkina grynuosius iškastinio kuro importuotojus.
Dar šią savaitę Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) paskelbė, kad įdiegs naujus mechanizmus, kurie padės stabilizuoti kainas, skatinti didesnį skaidrumą ir palengvinti prekybą tarp šalių, turinčių SGD perteklių, į vietas, kuriose to reikia. „Jau šiais metais TEA įsteigs instituciją, kuri dalinsis ir analizuos informacija apie gamtinių dujų pirkimą ir numatomą paklausą įvairiose šalyse bei pateiks rekomendacijas agentūros 31 šaliai narei“, – savaitgalį pranešė Nikkei Asia.
Pasaulinės SGD rinkos nepastovumas ypač stipriai paveikė Japoniją, kuri priklauso nuo gamtinių dujų importo, o tai labai svarbu šalies energetiniam saugumui, nes ji sudaro beveik trečdalį nacionalinio energijos šaltinio. Japonija deda daug pastangų, kad sumažintų šią priklausomybę ir sukrėtimų tikimybę, kaupdama SGD atsargas ir mažindama jų dalį bendrame energijos derinyje. Japonijos vyriausybė paskatino privatų sektorių supirkti didžiulius SGD kiekius, kad visada būtų 100 mln. tonų atsargos. Ir tikimasi, kad iki 2030 m. gamtinės dujos sudarys 20 % Japonijos energijos derinio, palyginti su dabartiniais 30 %.
Dėl šio veiksnių derinio – padidėjusio SGD tiekimo ir sumažėjusio SGD vartojimo – Japonija iš tikrųjų gali susidurti su probleminiu gamtinių dujų atsargų pertekliumi, o tai yra ironiška problema tautai, kuri praktiškai nieko negamina. Dėl to, kad artimiausioje ateityje gali pasirodyti, kad SGD tiekimas bus per daug pataisytas ir perkamas, Japonijos įmonės šiuo metu stengiasi investuoti į rinkas visoje Azijoje, kad padėtų potencialiems pirkėjams.
„Japonijos SGD paklausa yra neaiški, tačiau vyriausybė nori užtikrinti stabilią tiekimą ilguoju laikotarpiu“, – neseniai Reuters sakė LSEG vyresnioji analitikė Yoko Nobuoka. „Savos prekybos galimybių plėtra ir Azijos dujų rinkos sukūrimas padėtų padidinti energetinį saugumą ir apsidrausti nuo SGD pertekliaus rizikos“, – tęsė ji. Tai reikštų didžiulį vaidmens pasikeitimą Japonijai, kuri iki praėjusių metų (kai ją aplenkė Kinija) buvo didžiausia SGD pirkėja pasaulyje.
Pastaraisiais mėnesiais gamtinių dujų suvartojimas visoje Azijoje išaugo, nes ekstremalios temperatūros padidino paklausą. Tikimasi, kad prasidėjus vasaros mėnesiams kainos dar labiau didės, o tai skaudžiai suspaus kylančios Azijos ekonomiką. Paklausa išaugo Pietų Azijoje, kur temperatūra buvo ir greičiausiai bus pavojingai karšta, o kitos šalys, įskaitant Filipinus ir Vietnamą, neseniai pirmą kartą pradėjo importuoti SGD, todėl rinka dar labiau perpildyta.
Todėl stabilios ir saugios SGD rinkos sukūrimas yra labai svarbus viso Azijos žemyno energetiniam saugumui. Tai taip pat labai svarbi daugelio Azijos šalių dekarbonizacijos planams. Daugelis Azijos rinkų tikisi didesnio gamtinių dujų, kaip „tilto kuro“, naudojimo, kad padėtų regionų ekonomikai pereiti nuo nešvaresnių anglių ir naftos prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir kitų anglies dioksido neišskiriančių alternatyvų, pavyzdžiui, branduolinės energijos.
Tačiau yra daug atmetimo prieš šią strategiją, kurią daugelis klimato ekspertų laiko neadekvačia ir netgi pavojingai nuplikyta priemone. Pastaruoju metu vykstančios diskusijos kėlė klausimą, ar gamtinės dujos iš tikrųjų yra mažiau anglies dioksido nei kitos iškastinio kuro rūšys. Nepaisant to, SGD ateinančiais mėnesiais ir metais išliks daugelio šalių energetikos strategijų centre, o rinka – jau nekalbant apie klimatą – išliks karšta.
Haley Zaremba iš Oilprice.com
Daugiau populiariausių skaitinių iš Oilprice.com:
