- Serbija svarsto galimybę panaikinti 35 metus galiojusį draudimą atominėms elektrinėms, kad diversifikuotų savo energijos šaltinius ir sumažintų priklausomybę nuo rusiškų dujų.
- Šis sprendimas atveria sudėtingą geopolitinį kraštovaizdį, nes Serbija turi rinktis iš potencialių partnerių, tokių kaip Kinija, Prancūzija, JK ir JAV, kurių kiekviena turi savo strateginių interesų.
- Serbijos branduolinės ambicijos gali turėti reikšmingų pasekmių Balkanams ir platesnei Europos energijos rinkai.
Vedama poreikio diversifikuoti savo energetikos sektorių ir atsitraukti nuo pigių rusiškų dujų, Serbija ketina nutraukti dešimtmečius trunkančią šalies politiką, draudžiančią jos teritorijoje statyti atomines elektrines.
Kelios Serbijos ministerijos liepos 10 d. paskelbė, kad šalis svarsto, ar panaikinti 35 metus galiojusį Jugoslavijos laikais galiojusį branduolinių reaktorių draudimą, ir pareiškė, kad pradedamos viešos diskusijos dėl ilgalaikės Belgrado energetikos politikos sukrėtimo.
Jei pasiseks, Serbijos vyriausybei taip pat gali atsidurti nauja geopolitinė lūžio linija, susijusi su branduoline energija Rytų Europoje, nes šalys nori pasitraukti nuo Rusijos, kuri dominavo branduolinės energijos sektoriuje, ir svarstyti alternatyvias partnerystes su tokiomis šalimis kaip. Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir JAV.
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius nori pereiti prie naujos realybės, kurias sukūrė visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą, ir taikyti tą pačią šalies branduolinės ateities apsidraudimo strategiją , kurią taikė Belgradas, žaisdamas su JAV ir Europos Sąjunga prieš Rusiją ir Kiniją. daugybė saugumo ir užsienio politikos klausimų.
„Nors Serbija nebuvo tokia griežta Rusijai, kaip Europos Sąjunga, ji siekia išlaikyti pusiausvyrą su Vakarais“, – RFE/RL sakė Stefanas Vladisavljevas, Belgrade įsikūrusios ekspertų grupės Foundation BFPE programų direktorius. „Tai reiškia, kad reikia atsiriboti nuo Rusijos dideliems strateginiams projektams, bet kur tiksliai tai veda Belgradą, dar reikia išsiaiškinti.
Prieš prasidedant 2022 m. vasario mėn. Rusijos karui, Serbija rėmėsi pigia vietine darbo jėga ir nuolaidomis rusiškomis dujomis, kad jos kasybos ir gamybos pramonė būtų konkurencinga ir patraukli investuotojams. Tačiau Vakarų sankcijos ir neramumai rinkoje padidino rusiškų dujų kainą, o Briuselis ir Vašingtonas pririšo politinę kainą naujiems sandoriams su Rusijos įmonėmis.
Dėl to Vučičius eina įtempta lyna tarp poreikio pagerinti Serbijos energetinį saugumą pridedant branduolinę energiją ir geopolitinių sumetimų, kuriuos kelia šalis, su kuria Belgradas nusprendžia bendradarbiauti.
Serbijos pareigūnai aktyviai svarstė savo galimybes, jau balandžio mėn. surengę susitikimus su Didžiosios Britanijos „Rolls-Royce“ ir Prancūzijos valstybine „Electricite de France“ (EDF), kai buvo pasirašytas memorandumas „įvertinantis civilinės branduolinės programos plėtros galimybes Serbija“.
Birželio mėnesį Energetikos ministerija pareiškė , kad „deda pagrindą“ partnerystės su EDF vertinimui.
EDF neatsakė į RFE/RL prašymus pateikti išsamesnės informacijos apie bendradarbiavimą su Serbija, tačiau tuo tarpu Kinija taip pat įsitraukė į mišinį.
Valstybinė Kinijos nacionalinė branduolinė korporacija (CNNC) galėtų tiekti mažus modulinius reaktorius (SMR), kuriuos, anot šalininkų, statyti ne taip sudėtinga, ir jie gali labiau tikti tokiai šaliai kaip Serbijos branduolinės energijos poreikiai.
Kitas variantas – įsigyti vis dar statomos Paks 2 atominės elektrinės – 2014 m. pradėto bendro Vengrijos ir Rusijos projekto, esančio už 100 kilometrų į pietvakarius nuo Budapešto – akcijų paketą.
Serbijos energetikos ministerija pranešime RFE/RL nurodė, kad šiuo metu tiria visas galimas partnerystes.
„Pakeitusi įstatyminę bazę, Serbija analizuos galimybes bendradarbiauti regioniniu ir tarptautiniu lygiu su šalimis, jau turinčiomis branduolinę programą, tiek su Kinija, tiek su Prancūzija, JAV, Rusija, Japonija ir kitomis aktualiomis šalimis. šalių“, – sakoma jame.
Naujoji branduolinė šachmatų lenta
Nors nuo 2022 m. Ukrainos karo pradžios Rusija prarado savo dominuojančias naftos ir dujų eksporto pozicijas, ji ir toliau yra didžiausia branduolinio kuro tiekėja pasaulyje ir užima daugiau nei 40 procentų pasaulinės rinkos. Rusija taip pat turi visišką monopolį pažangaus branduolinio kuro, kuris bus reikalingas naujos kartos branduoliniams reaktoriams, gamybos srityje.
Šalyse, kuriose yra Rusijoje gaminami reaktoriai, ši priklausomybė yra dar gilesnė, nes valstybinė Rusijos branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“ visoje ES eksploatuoja 18 reaktorių, iš kurių didžioji dalis yra Vidurio ir Rytų Europoje.
Dėl šios priklausomybės iki šiol „Rosatom“ ir Rusijos branduolinės medžiagos nebuvo įtrauktos į Briuselyje priimtus sankcijų paketus, tačiau Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija ir svarbūs Vakarų branduolinio kuro tiekėjai paskelbė apie planus plėsti savo pajėgumus sodrinti uraną ir statyti reaktorius visoje Europoje.
Atsižvelgiant į tai, Belgradas turi priimti sprendimą ir planuoti ilgalaikes pasekmes. Šiuo metu Serbija beveik 70 procentų elektros energijos gauna iš anglies, tačiau įsipareigojo iki 2050 m. visiškai ją atsisakyti. Norint pasiekti šį tikslą, būtina įtraukti branduolinę energiją ir daugiau žaliosios energijos.
„Labai svarbu, iš kur šalis gauna reaktorių, ir kad jie būtų susieti“, – RFE/RL sakė Atlanto tarybos Branduolinės energijos politikos iniciatyvos direktorė Jennifer Gordon. „Pirkėjo ir pardavėjo santykiai gali būti 100 metų, kai atsižvelgiama į reaktoriaus pastatymą, jo eksploatavimo trukmę ir poreikį jį nutraukti.
Tokios šalys kaip Čekija, Slovakija, Suomija ir Bulgarija pasitikėjo Rusijos branduolinio kuro importu, kad kompensuotų Rusijos dujų ir naftos trūkumą dėl karo, tačiau jos taip pat pradėjo tolti nuo „Rosatom“ bet kokie ateities planai.
Bratislava, Helsinkis ir Praha pašalino Rusijos bendrovę iš būsimų konkursų, o Čekijos energetikos bendrovė CEZ pasirašė sutartis su JAV įmone Westinghouse Electric ir Prancūzijos įmone Framatome dėl kuro rinklių tiekimo jos gamyklai Temeline.
„Westinghouse“ taip pat stato du naujus reaktorius Bulgarijoje, kur taip pat taps pagrindine kuro strypų tiekėja šalyje.
Belgradui branduolinis sprendimas taip pat gali būti pranašas, kur Vučičius siekia užimti savo šalį.
Nors Serbija ir toliau neprisijungusi, Vučičius tvirtina, kad jo tikslas yra narystė ES, tačiau derybos per 12 metų mažai pažengė į priekį, ES nerimaujant dėl teisinės valstybės ir Kosovo statuso.
Serbija tradiciškai palaiko artimus santykius su Maskva, tačiau Belgradas nuo karo Ukrainoje ieško atstumo nuo Rusijos.
Vučičius taip pat užmezgė tvirtus ryšius su Kinija, kuri daug investavo į Balkanų šalį ir dažnai užima pirmąją vietą serbų apklausose kaip populiariausia užsienio galia. Serbija kartu su Vengrija taip pat buvo vienintelės dvi Europos šalys, kurias Kinijos lyderis Xi Jinpingas aplankė gegužę po valstybinio vizito Prancūzijoje.
„Xi vizitas atvėrė naujas bendradarbiavimo sienas“, – sakė Vladisavljevas. „Kinija jau pirmauja atsinaujinančių energijos šaltinių srityje ir ieško naujų būdų išplėsti savo veiklą. Belgradui geriausias būdas panaudoti ryšius su Kinija yra sutelkti dėmesį į sritis, kurių Serbija pati negali susitvarkyti.
Vučičius taip pat sustiprino ryšius su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kuris savo „strateginės autonomijos“ politikos, kuria siekiama pakeisti politinę tvarką visame žemyne , dalimi pavertė branduolinės energijos plėtrą visoje Europoje ir Europos įmonių rėmimą.
Vaizdas iš Belgrado
Nors atrodo, kad Prancūzijos EDF – kadaise pirmaujanti pasaulyje branduolinės energijos kūrėja – žengia į priekį su Belgradu, dėl kitų Serbijos galimybių vis dar ginčijamasi.
Serbijos energetikos ministerija sakė RFE/RL, kad artimiausiu metu bus atlikta analizė, ar rinktis įprastą reaktorių ar SMR, o Vučičius kovo mėnesį Briuselyje vykusiame energetikos viršūnių susitikime sakė , kad „mes suinteresuoti gauti bent keturis mažų modulinių reaktorių, kurie pakeistų 1200 megavatų“ galią.
Surenkamieji SMR blokai gali būti pagaminti, tada išsiųsti ir sumontuoti vietoje, todėl juos galima statyti pigiau nei didelius galios reaktorius, kurie dažnai yra pritaikyti tam tikrai vietai ir kartais dėl to statybos vėluoja. Tačiau kai kurie skaičiavimai parodė, kad SMR kaina ilgainiui gali būti panaši arba brangesnė nei tradicinių reaktorių dėl didesnių priežiūros sąnaudų.
Kinija ir Rusija lenktyniauja siekdamos žengti į priekį SMR srityje, tačiau nemažai Amerikos ir Europos firmų taip patdaro pažangą rinkoje.
Serbijos prezidento administracija ir Kinijos ambasada Belgrade neatsakė į RFE/RL prašymą pakomentuoti galimą Pekino vaidmenį.
Viena iš pagrindinių kliūčių SMR sandoriui gali būti kaina.
Savo kovo mėnesio komentaruose Vučičius teigė, kad keturių SMR kaina gali siekti 7,5 milijardo eurų (8,1 milijardo JAV dolerių) ir kad reikės išorinio finansavimo, nes jis „nežino, kaip tai būtų finansuojama“.
Pigesnis variantas yra įsigyti Vengrijos gamyklos Paks 2 akcijų paketą – tai idėja, kurią Vučičius pirmą kartą aptarė su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu 2021 m.
„Esame pasirengę būti mažumos savininkais, kad užtikrintume savo energetinį saugumą, ypač dėl mūsų stiprios ekonominės veiklos“, – 2021 metais sakė Vučičius.
Vengrijos branduolinio reaktoriaus akcijų įsigijimas yra patrauklus Belgradui, nes išvengtų būtinybės statyti branduolinį reaktorių savo teritorijoje ir susidurtų su bet kokia galima visuomenės reakcija.
Tačiau Vengrijos projektas, kuriam vadovauja Rusijos „Rosatom“, buvo atidėtas ir viršijo biudžetą. Nors Vengrijos pareigūnai teigia, kad pagrindinį reaktorių vis dar planuojama gabenti iš Rusijos, Paks 2 generalinis direktorius Gergely Jakli gegužę Vengrijos finansų laikraščiui „Portfolio“ sakė , kad Rusijos dalyvavimas vis brangsta ir jis svarsto galimybę pritraukti kitus investuotojus, kad šis projektas būtų užbaigtas.
Kinija buvo svarstoma kaip galimas pasirinkimas, ypač po to, kai gegužę Xi vizito metu Budapeštas ir Pekinas pasirašė branduolinės energijos bendradarbiavimo susitarimą, o Kinija ieško galimybių pademonstruoti savo branduolinę patirtį užsienyje.
„Framatome“ taip pat yra subrangovas Paks 2 ir nors Kinijos ir Prancūzijos branduolinės bendrovės anksčiau bendradarbiavo , pablogėję Pekino ir Vakarų santykiai bei augantis pasipriešinimas leisti Kinijos įmonėms kurti strateginę infrastruktūrą Europoje gali sužlugdyti tokį bendradarbiavimą.
Tai leidžia Serbijai derinti techninius ir finansinius aspektus pagal bet kokį pasiūlymą, taip pat ir strateginį, nes ji žengia į priekį siekdama branduolinės energijos.
„Tai yra apie civilinę branduolinės energijos programą“, – sakė Atlanto tarybos narys Gordonas. „Bet kad ir kokį variantą pasirinktų Serbija, jis turės geopolitinį poveikį.
RFE/RL
Daugiau populiariausių skaitinių iš Oilprice.com
