
Pakistanas nuo 2022 m. patiria ekonominę krizę , pasižyminčią didele infliacija, didelėmis skolomis, darbuotojų skaičiaus mažinimu, ir sunkia fiskaline būsena. Kiekį laiką šalis buvo susidūrusi su dideliu užsienio valiutos rezervų trūkumu ir rizikavo neįvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Trejus metus kada Pakistanas nustatė tikslą supirkti pigią rusišką žaliavą , kuri sudarytų dvi trečiąsias jo orolio importo dalis, bet negalėjo to pasiekti dėl trukdžių dėl užsienio valiutos trūkumo ir apribojimų savo naftos perdirbimo gamyklose ir portuose. Pietų Azijos valstybė tapo paskutine Rusijos kliente po to, kai Rusija pradėjo siūlyti nuolaidas uralams po sankcijų iš Vakarų.
Anksčiau Pakistano naftos ministras Musadikas Malikas atskleidė , kad šalis už savo pirmąjį rusiškos žaliavos importą apmokėjo kinų valiuta. Pasak Maliko, pirkimas, pirmasis vyriausybės ir vyriausybės (G2G) (G2G) sandoris tarp Pakistano ir Rusijos, sudarytas 100 000 tonų žalios naftos. Sprendimas mokėti Kinijos valiuta vietoj tradicinės JAV valiutos buvo priimtas dėl sutarties. doleris atsirado po to, kai Rusija pareiškė , kad jis nebegalės daugiau priimti amerikietiškos valiutos kaip mokėjimo už savo energijos kiekį bet jie vietoj to pereis prie Kinijos ir Emyratų valiutų. Be to, Rusija buvo atstumta nuo nuo JAV dolerio dominuojamos globalios mokėjimų sistemos po sankcijų prieš Ukrainos karą.
Papildomai prie iššūkių, Pakistanas moka žymiai didesnius transporto mokesčius už rusišką žaliavą ne tik dėl didesnio atstumo , bet ir dėl to, kad jos portai nepajėgūs aptarnauti didelių didžiųjų laivų išplaukiančių iš Rusijos. Vis dėlto Pakistanas pirmenybę teikia rusiškai žaliavinei naftai , o ne naftai iš Saudo Arabijos , nes Saudo Arabijos lengvosios žaliavinės naftos kaina yra 10 USD.iki 11$ už barelį brangiau Pakistano naftos perdirbėjams nei Uralui.
Pagal Aleksą Kimani už Oilprice.com