Iki 2035 metų Rygos oro uostas planuoja pasiekti nulinį anglies dvideginio (CO2) išmetimą, pranešė oro uostas VASARAI Atsižvelgdamas į būtinybę skubiai sulėtinti klimato kaitą, Rygos oro uostas peržiūrėjo savo planus pasiekti nulinį CO2 emisiją, nauju tikslu nustatydamas 2035 m. Pasak Rygos oro uosto valdybos pirmininkės Lailos Odini, oro uostas peržiūrėjo tiek vidutinės trukmės oro uosto strategijoje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje keliamus kenksmingų išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus ir uždavinius, nustatydamas pagreitintą terminą pasiekti „Gryno nulis“. „Nors pradinė oro uostų tarybos „NetZero 2050“ oro uosto klimato neutralumo įsipareigojimo data buvo nustatyta 2050 m., Rygos oro uostas, kaip ir daugelis kitų Europos oro uostų, mano, kad tikslingai dirbant šį tikslą galima pasiekti greičiau“, – jau 2035 m. pridūrė Odina. Nulinės CO2 emisijos oro uostuose pasiekimas apima du pagrindinius elementus: pirma, oro uosto išmetamų teršalų, susidarančių dėl oro uosto elektros, šilumos ir kuro suvartojimo, sumažinimas iki kuo artimesnio nulinio lygio; ir, antra, neutralizuoti emisijas, kurių negalima sumažinti sulaikant CO2. Pagrindiniai Rygos oro uosto plano „Net Zero“ žingsniai – atsinaujinančių energijos išteklių pirkimas ir atsinaujinančios energijos gamyba, šildymo įrangos ir vidaus degimo variklių technologijos pakeitimas alternatyviomis transporto rūšimis, taip pat energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Planuojama, kad oro uosto perkamos žaliosios energijos apimtys kasmet padidės vidutiniškai 10 proc., o saulės energijos gamyba oro uosto saulės baterijų parkuose 2026 metais sieks 14 proc. visos įmonei reikalingos elektros energijos. Oro uostas pažymėjo, kad šiemet dyzeliniais varikliais varomi autobusai keleiviams vežti po aerodromą bus pakeisti elektriniais autobusais, o 2025 metais planuojama pradėti iškastinį dyzelinį kurą keisti sintetiniu kuru, kasmet didinant jo apimtį bent 10 proc. visiškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Lygiagrečiai Rygos oro uostas dalyvauja tarptautiniame „Interreg“ finansuojamame projekte, kurio tikslas – tirti ir diegti vandenilio technologijas aviacijoje, bendradarbiaujant su visuomeniniais ir kitais transporto paslaugų teikėjais mažinant CO2 emisiją, taip pat kuriant tvarų aviacinį kurą. Kaip pranešama, 2023 metais Rygos oro uostas aptarnavo 6,631 mln. keleivių, tai 23,2% daugiau nei metais anksčiau (5,381 mln.), bet 15% mažiau nei 2019 metais (7,798 mln.). Rygos oro uostas yra didžiausias oro eismo mazgas Baltijos šalyse.
