Vyriausybė patvirtino akvakultūros objektų kūrimo Rygos įlankoje taisykles, kuriose per metus planuojama išvesti iki 10 000 tonų upėtakių. Planuojama, kad tai leis įvežtinę žuvį pakeisti vietine ir paskatins naujų žuvų perdirbimo įmonių kūrimąsi. Tačiau mokslininkai priešinasi Rojos ir Mērsrago pakrantėms, kaip tinkamiausiomis akvakultūros vietovėmis. Sklypo plotas Rojoje – 3,69 kv. km, Mersrage – 1,97 kv. km, tai praneša LETA, remdamasi „Latvijas Avīze“. Latvijos žuvininkystės pramonės sąjungos prezidentas ir SIA Karavela bendrasavininkas Jānis Endele projektą vertina teigiamai ir džiaugiasi, kad yra iniciatyvių žmonių, galinčių į Latviją atnešti žinių apie jūrinę akvakultūrą ir pritraukti projektui reikalingą finansavimą. „Pagrindinis šio projekto privalumas yra tas, kad importuotą žuvį galėsime pakeisti vietine – šviežią produkciją pirksime prekybos centruose, o pinigai liks Latvijoje“, – sako jis ir priduria, kad tai leis sukurti naujų įmonių, kurios perdirbs žuvį. Endele pažymi, kad jūrinės akvakultūros projektai yra plačiai paplitę Baltijos regiono šalyse – Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Verslininkai, norintys auginti upėtakius Rygos įlankoje, turi didelę žuvies produktų eksporto patirtį, o tai svarbu, nes Latvija ateityje greičiausiai taip pat eksportuos upėtakius. Tuo pat metu aplinkosaugos organizacijos yra susirūpinusios dėl planuojamų akvakultūros fermų statybos Rygos įlankoje, jų nuomone, šis projektas kelia rimtą grėsmę Baltijos jūros ekosistemai ir pažeidžia tarptautinius aplinkosaugos įsipareigojimus. Pirmaujančių Latvijos mokslo institucijų, vyriausybinių agentūrų ir aplinkosaugos organizacijų ekspertai teigė, kad tokio masto akvakultūros objektai labai padidins Rygos įlankos taršą ir pablogins bendrą jūros būklę.
