Lenkija yra 6-a jautienos gamintoja Europos Sąjungoje, pabrėžia PZPBM. Mūsų šalyje galvijų auginimu užsiima 300 tūkst. ūkiai. Vidutinis laikomų gyvūnų skaičius neviršija 20.
Pastaraisiais metais sistemingai plečiasi mėsinių galvijų augintojų būrys, o tai susiję su augančia jautienos paklausa ir palankiomis sąlygomis tokiai veiklai Lenkijoje, akcentuoja PZPBM. 2023 metais iš jautienos eksporto ekonomikai pajamas 2,2 mlrd.
Skaityti daugiau
Lenkijos jautienos sektorius turi plėtros potencialą
Kova su vaizdo problemomis
„Nepaisant akivaizdžios ekonominės sėkmės, mes kovojame su problemomis, susijusiomis su mūsų pramonės įvaizdžiu. Ilgą laiką kovojome su daugybe mitų ir netiesos, kurios susikaupė aplink mūsų pramonę ir kurios daugiausia lemia iškreiptą ir dažnai nesąžiningą socialinį suvokimą. Gyvulininkystė emociškai ir vienareikšmiškai pristatoma kaip bloga, nereikalinga, neigiamai veikianti klimatą, sunaudojanti didžiulius kiekius vandens ir prisidedanti prie aplinkos taršos“, – atkreipia dėmesį Asociacija.
Be to, taip pat paplitusi nuomonė apie neva labai prastas ūkinių gyvūnų laikymo sąlygas, visur patiriamą stresą ir dėl to kylančias ligas. Visi į gyvulininkystę orientuoti ūkiai yra „sumesti į vieną maišą“ ir traktuojami neigiamai.
„Mūsų oponentai naudoja emocinius argumentus, kurie neturi nieko bendra su realiu vaizdu ir naujausiomis mokslo žiniomis. Mūsų pareiga yra pateikti realų mūsų atstovaujamos pramonės vaizdą, todėl parengėme informaciją, kuri įrodo didelį Lenkijos galvijų augintojų įsitraukimą į tvarios mėsos gamybos plėtrą“, – pažymi PZPBM.
Skaityti daugiau
Buvo sumažinta pusė ES žemės ūkio maisto produktų reklamai skirto biudžeto
Kiek vandens iš tikrųjų sunaudojama jautienai gaminti?
Vienas populiariausių mitų, keliamų jautienos gamybos kontekste – vandens išteklių vartojimas.
„Kalbant apie jautieną, dažnai girdime melagingą informaciją, kad tai 15 tūkst. litrų kiekvienam mėsos kilogramui. Diskusijos dėl vandens naudojimo turėtų prasidėti prisiminus dažnai pamirštamą vandens skirstymą į geriamąjį vandenį, t. y. mėlynąjį vandenį, gaunamą iš upių, ežerų ir rezervuarų, ir žaliąjį vandenį, t. y. vadinamąjį lietaus vandenį. Kokį vandenį naudojame galvijų auginimui? 94 proc tai žalias vanduo, t.y. iš kritulių, ir tik 3% jo yra vanduo. mėlyna“, – aiškina PZPBM.
Jautienos gamyba ir vandens suvartojimas, nuotrauka: KroweLowe
Ar tikrai ūkiniai gyvūnai yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinis?
Kita problema, kuri buvo pabrėžta kaip „KroweLove“ kampanijos dalis, yra tariamas didelis gyvulinės gamybos kenksmingumas natūraliai aplinkai.
„Tai dar vienas mitas, kartojamas daug kartų. Naujausiais Europos aplinkos agentūros duomenimis, visi ūkiniai gyvūnai Europos Sąjungoje yra atsakingi už mažiau nei 6 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Žemės ūkis iš viso sudaro apie 10 proc., o ne žemės ūkio sektoriai – 90 proc. išmetamųjų teršalų. Šie duomenys aiškiai rodo, kad tvarios gyvulininkystės ES išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis nei pasaulinis 14,5 % vidurkis. – nurodo Asociacija. „Pavyzdžiui, vieno žmogaus skrydis lėktuvu iš Romos į Briuselį išmeta daugiau CO2 nei to žmogaus saikingas mėsos suvartojimas per metus“, – priduria jis.
Taip pat reikėtų pažymėti, kad galvijų auginimo apribojimas ES reiškia potencialų jo didinimą trečiosiose šalyse ir išmetamųjų teršalų perkėlimą į pasaulio regionus, kuriuose netaikomi griežti aplinkosaugos ir gerovės reglamentai. Taip pat reikėtų prisiminti, kad ES galvijų augintojai yra naujoviškų veisimo metodų, kuriais siekiama padidinti gamybos efektyvumą ir sumažinti atmosferai kenksmingų dujų emisiją, pradininkai.
Ar tikrai ūkiniai gyvūnai yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinis? Nuotrauka LoweKrowe
Ar galvijų ganymas tikrai riboja galimybę auginti valgomus augalus?
„Dažnai girdime melagingus teiginius, kad gyvulininkystė užima vertingą žemę, kurioje būtų galima auginti augalus, skirtus tiesioginiam žmonių maistui. Tuo tarpu galvijų ganymas ir augalininkystė nėra konkurencingos žemės naudojimo formos“, – teigia asociacija.
Prof. Wilhelmas Windischas iš Miuncheno technikos universiteto siūlo pažvelgti į šią problemą naudojant paprastą futbolo aikštės pavyzdį. Šiuo metu šio ploto pakanka pamaitinti 3 žmones per metus. Tačiau 2050 metais tokia aikštelė turės išmaitinti 5 žmones. Todėl ir kyla minčių atsisakyti gyvulininkystės ir pradėti auginti augalus. Tačiau tai neįmanoma ir trumparegiška, kaip pažymi PZPBM. Kodėl?
Didžioji dalis pievų, t. y. pievų ir ganyklų, kuriose ganosi gyvuliai, negali būti paverstos ariamąja žeme, iš kurios gaminamas maistas žmonėms, dėl:
- klimatas (per drėgnas/sausas, trumpas auginimo sezonas),
- topografija (reljefas per kietas, periodiškai užliejamas),
- transformacijos metu išsiskirtų didžiuliai kiekiai CO2
„Iš žolės, liucernos ar dobilų, kuriais minta karvės, augalinių produktų negaminsime. Todėl turime atidžiai ir protingai žiūrėti į savo dirbamą žemę ir stengtis iš jos pagaminti kuo daugiau maistingų baltymų augantiems Europos ir pasaulio gyventojams“, – aiškina asociacija. „Grįžtant prie mūsų palyginimo su futbolo aikštės ir prof. W. Windischo, tai reiškia, kad pasėliams, paverčiamiems žmonių maistu, galima sukurti tik baudos lauką“, – priduria jis.
Kaip nevalgomą biomasę paversti visaverčiu baltymu?
Taip pat reikėtų pagalvoti, kiek maisto galima pagaminti iš šios „bausmės zonos“. Žemės ūkis gamina biomasę, kurios dauguma yra netinkama vartoti žmonėms.
„Vienas kilogramas veganiško arba augalinio maisto sukuria mažiausiai 3–5 kg nevalgomos biomasės. Ekologinės gamybos atveju nevalgomos biomasės dalis yra dar didesnė. Ką galime daryti su šiomis žaliavomis? Čia mums į pagalbą ateina gyvūnai. Žaliąsias medžiagas jie naudoja kaip pašarą ir paverčia gyvuliniais baltymais visaverčių mėsos produktų pavidalu. Taip veikia šiuolaikinė žiedinė ekonomika, sukurianti uždarus procesų ciklus, kuriuose atliekos yra apdorojamos kaip žaliavos vėlesniuose gamybos etapuose. Dėl to Europos Sąjungos jautienos sektorius prisideda prie tvarios, mažai taršos ir konkurencingos ekonomikos kūrimo“, – atkreipia dėmesį PZPBM.
Vienas kilogramas veganiško maisto, t. y. augalinio maisto, sukuria mažiausiai 3–5 kg nevalgomos biomasės, nuotrauka: KroweLowe 
