Estijos bankas neseniai paskelbtoje ekonomikos prognozėje pateikia konkrečius skaičius ir teigia, kad dėl vyriausybės planuojamų ekonominių sprendimų ateinančiais metais sumažės Estijos piliečių gerovės lygis, rašo Bigbank vyriausiasis ekonomistas Raulis. Eamets. Raoul Eamets, „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Nuotrauka: Johanas-Paulis Hionas
Estijos bankas neseniai paskelbtoje ekonomikos prognozėje pateikia konkrečius skaičius ir teigia, kad dėl vyriausybės planuojamų ekonominių sprendimų ateinančiais metais sumažės Estijos piliečių gerovės lygis, rašo Bigbank vyriausiasis ekonomistas Raulis. Eamets.
Vertimas: Ewa Ojrzynska
Mokesčių sistemos pokyčiai reiškia didesnę infliaciją, didesnį nedarbą, lėtesnį ekonomikos augimą ir mažesnį realųjį darbo užmokestį 2026 m. Centrinis bankas taip pat apskaičiavo atitinkamą poveikį procentine išraiška.
Kalbant apie skaičius. Estijos banko prognozės patvirtino tas pačias tendencijas, kurias anksčiau pastebėjo kiti analitikai. Šių metų prognozės kiek optimistiškesnės, o kitų metų – priešingai – pesimistiškesnės. Jeigu Centrinis bankas šiemet prognozuoja 0,4 proc. ekonomikos nuosmukį, tai Finansų ministerija prognozavo 1 proc. Kitiems metams Centrinis bankas prognozuoja 1,9 proc. ekonomikos augimą, o Finansų ministerijos prognozėje – 2,1 proc. Didelis skirtumas pastebimas prognozuojant infliaciją: Finansų ministerija kitais metais prognozavo 5 proc. kainų kilimą, o Estijos bankas – 3,9 proc. Neva šis skirtumas susijęs su mokesčio poveikio automobiliams vertinimu. Tai naujas mokestis ir mes tikrai negalime tiksliai numatyti jo poveikio.
Tiesa ir tai, kad bendras mokesčių pokyčių poveikis kainų didėjimui iš tiesų sunkiai prognozuojamas, nes labai tikėtina, kad padidėjus pardavimo mokesčiui (PVM) kainos kils. Neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip mokesčių padidinimas paveiks kainų padidėjimą, nes šis procesas yra pernelyg sudėtingas, kad jį būtų galima apskaičiuoti naudojant matematinę formulę. Priežastis paprasta: be mechaninio kainų didinimo, visada pasinaudojama galimybe koreguoti kainas, jei tam yra teisinė galimybė.
Kartu Centrinis bankas perspėja, kad kainų augimas mažmeninėje prekyboje negali tęstis be galo, nes vartotojai kada nors pradės ieškoti geresnių pasirinkimų internetinėse parduotuvėse, o pinigai gali tekėti į užsienį, o ne likti Estijoje. Internetinė prekyba nuolat auga. Tačiau ne visas prekes, jau nekalbant apie paslaugas, galima įsigyti internetinėje parduotuvėje. Centrinio banko duomenimis, šiemet ir kitais metais beveik pusę kainų padidėjimo lems mokesčiai.
Įmonių ir vartotojų pasitikėjimo lygis vis dar išlieka žemas, tai rodo ir Estijos banko ekonominis žemėlapis.
Kaip pastebėta pristatant prognozę, Estijos ekonomika pagal realius rodiklius grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Dėl užsitęsusios recesijos kelios šalys, kurias Estija anksčiau aplenkė ekonominiais rodikliais, vėl lenkia. Bet iš tiesų jau kurį laiką judėjome atgal. Atėjo laikas tai pakeisti.