Raivo Varė: Vyriausybė stengiasi ne skatinti augimą, o vilkinti ekonomikos atsigavimą

Kas užšifruota naujoje koalicijos sutartyje? Kokie signalai siunčiami verslininkams ir gyventojams? Ar vyriausybė siekia nuosmukio ar ekonomikos augimo?

• Koalicijos planas paskatins netikrumą ir infliaciją
• Nėra ambicijų ir neįsivaizdavimo, kur einame ir ko norime
• Atsijungus nuo Rusijos energetikos rinkos, bus įvestas naujas mokestis

Kas užšifruota naujoje koalicijos sutartyje? Kokie signalai siunčiami verslininkams ir gyventojams? Ar vyriausybė siekia nuosmukio ar ekonomikos augimo?

Ekonomikos ekspertas Raivo Varė tiesiogiai atsakė į Rus.Postimees klausimus.

Ištraukos iš pokalbio :

– Kovo mėnesį šioje studijoje prognozavote , kad krizė užsitęs. Ar jūsų prognozė pagerėjo perskaičius koalicijos sutartį ir išanalizavus finansinį ir ekonominį dokumento bloką?

– Negerai. Krizės yra cikliškos, o jų įveikimo greitis labai priklauso nuo priimtų sprendimų. Krizė jau trečius metus – ekonomika smunka, o neapibrėžtumas auga. Tokiomis sąlygomis būtina sukurti naują paradigmą.

Klausiate apie signalus verslininkams ir gyventojams? Taigi šis signalas turėtų suteikti pasitikėjimo, nuspėjamumo ir optimizmo. Deja, šiame dokumente nieko panašaus nėra. Problema lems tai, kad atsigavimas po šios krizės bus atidėtas ir skirsis nuo įprastos nuosmukio įveikimo versijos. Tai gali trukti iki metų pabaigos ar net ilgiau.

Tikiu, kad iki 2025 m. pirmojo pusmečio pabaigos išeisime iš nulio, bet tai neįvyks greitai ar greitai, kaip praeitą kartą. Šį kartą iš viso to išeisime lėtai ir nuobodžiai.

– Pradedantiesiems, bent jau išeikite iš minuso. Ekonomikos nuosmukis siekia -2,4%. Tai Estijos banko pirmojo ketvirčio metiniai duomenys…

– Mes padarėme tai! Estijos ekonomika 30 metų vystėsi pagreitintu tempu, o dabar galvojame, kad ačiū Dievui, jei pasieksime nulį. Jei iš to išeisime, bus gerai. Tai yra paradigmos pokytis.

Koalicinis susitarimas turi didelę infliacijos problemą, ty infliaciją. Mokesčių plane numatytos kelios skubios ir iki kitų metų atidėtos priemonės, kurios kartu neabejotinai paskatins infliaciją. Dėl to mažėja gyventojų perkamoji galia.

Įvedus pajamų mokestį, ekonominis modelis kardinaliai keičiasi. Estija visada garsėjo tuo, kad pelnas buvo apmokestinamas tik mokėjimų atveju, o investicijos nebuvo apmokestinamos. Deja, dabar mes tolstame nuo šio principo. Ir nors tai suprantama, nes laikinai turime finansuoti padidėjusias gynybos išlaidas, tai sukuria precedentą.

Yra dar vienas „kaltinimo“ punktas. Šiandien niekas, tarp jų ir pats finansų ministras, negali atsakyti, kaip bus surenkami ir panaudojami naujieji mokesčiai, tarp kurių – liūdnai pagarsėję 2% pelno mokesčio, PVM ir įmonių pajamų viename saugumo pakete.

– Tikrai žinoma, kad net pensininkams ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms bus priskaičiuojama 2 proc.

– Ir tai yra visiškai atskira tema. Ir tai taip pat yra naujovė.

– Iš esmės tai yra neapmokestinamo minimumo sumažinimas?

– Beveik taip. Teoriškai ne. Šiuo atveju neapmokestinami žingsniai nenaudojami. Tai vadinama laikinu papildomu apmokestinimu.

– Ką lems pelno mokesčio įvedimas? Ir kodėl bankai iš esmės nepaliesti? Kai jų pelningumas yra 20%, jie išgyvens 2% mokestį, o likusiems tai kelia grėsmę investicijoms, nes įmonės, kaip taisyklė, investuoja nuo 2% iki 5%. Ar mūsų verslas nustos investuoti į plėtrą?

– Įmonės gali investuoti ne iš savo, o iš skolinto kapitalo. Taip pat yra didelių statymų. Ir pasirinkimo nėra. Tai reiškia, kad verslas turės dar mažiau paskatų finansuoti naujas investicijas. Geriau juos atidėti, nes yra tam tikras netikrumo elementas.

Verslininkai beveik įsitikinę, kad dabartinis vyriausybės požiūris nepasieks užsibrėžtų tikslų. Ypač atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos atsigavimas užtruks ilgiau nei tikėtasi. O tai vėl reikš pinigų stygių, kovą su valstybės biudžeto deficitu, kuris privers valdžią sugalvoti ką kita.

Kodėl verslininkai turėtų vykdyti verslą rizikos sąlygomis? Tokioje situacijoje mažai kas norės investuoti ir net tada ne į ilgalaikį, o tik į trumpalaikius konkrečius sandorius.

– Kokios yra verslo rėmimo priemonės? Biurokratijos mažinimas, abstraktus pažadas pritraukti investicijas, noras pagerinti finansinę padėtį – tai ne tik šūkiai?

– Kol kas tai išdėstyta šūkių lygmeniu. Daugiau nieko nežinome. Taip, šūkiai yra visiškai teisingi. Pats laikas!

Vienintelis praktinis pažadas – valstybės išlaidų mažinimas: 10% per trejus metus, palaipsniui atitinkamai 5%, 2% ir 3%. Iš viso bus sutaupyta 800 milijonų eurų. Kol kas nežinome, ar tai tikrai bus įgyvendinta.

Mokesčių planu siekiama iš karto sugeneruoti daugiau nei 1 mlrd. O dėl valdžios išlaidų apkarpymo – geriausiu atveju 100 milijonų eurų, ir tik tuo atveju, jei pavyks. Tai ilga ir nemaloni istorija. Tiesą sakant, viešasis sektorius vis dar auga tiek kiekybine, tiek sąnaudų prasme. Visi nurodo, kad trūksta lėšų ugniagesiams, policijos pareigūnams, mokytojams ir gydytojams. Tačiau tai visai ne problema, nes valdymo išlaidos auga. Ir jie auga visą laiką.

– Šiais laikais daug kalbama apie elektrą, kuri čia dvigubai brangesnė nei Suomijoje ir Švedijoje, o paskolos kainuoja 1–1,5 proc. Kaip pašalinti konkurencinius trūkumus? Ar koalicinėje sutartyje siūlomi sprendimai?

– Ne. Mes ir toliau tikime laisvosios rinkos absoliutumu, kuri iš tikrųjų nėra laisva, o spekuliatyvi. Antra, mes dar nežinome, kokių pasekmių turės energijos rinkos struktūriniai pokyčiai, kurie bus susiję su atsijungimu nuo Rusijos kitų metų pradžioje.

– Jie nebeslepia, kad pastebimai brangs elektra…

– Jau 100% žinoma, kad jis brangs. Ir kas tai yra? Mokestis už elektrą ar tikrasis mokestis? Juk visi mokės, kaip 2% nuo nulio gynybos pakete. Iš esmės tai yra lygiai tas pats mokestis. Šiuo atveju už dažnio palaikymą reikiamame lygyje ir tam, kad padarytumėte reikiamas investicijas.

Tiesą sakant, tai reikštų tikslinį mokestį visiems be išimties. Taip dar kartą paskatinsime infliaciją ir dėl to mažinsime konkurencingumą, o tai stabdys ekonomikos plėtrą ir turės neigiamos įtakos konkurencingumui ateičiai.

Neduok Dieve, kad jie nesugalvotų apmokestinti apyvartos mokesčio ir eksportui! Tada viskas! Tada ekonomikos žlugimas bus garantuotas.

– Ar buvo paskaičiuotos automobilių mokesčio įvedimo ir metinio akcizų padidinimo 5 proc. pasekmės? Ar susiduriame su dar vienu tarpvalstybinės prekybos antplūdžiu? Kodėl esame pasiruošę vėl žengti ant to paties grėblio?

– Manau, kad jūs teisus, kaip praktikas, taip ir bus. Teoriškai, žinoma, buvo atlikti kai kurie skaičiavimai, bet ne pagal poveikį ekonomikai, tai yra vartojimui. Buvo skaičiuojamas tik numatomas fiskalinis poveikis, tai yra biudžeto užpildymas mokesčiais. Iš automobilių mokesčio planuojama surinkti apie 200 milijonų eurų, o iš akcizų – dar šiek tiek.

Kur mes einame? Verslininkai atvirai kalba apie dvi problemas. Mes neturime ambicijų. Mes nežinome, ko norime net ateityje per ateinančius 10 metų. Nėra didelio supratimo, kur einame ir ko norime. Antra, atsižvelgiant į mokesčių spaudimą vartojimui, spartaus ekonomikos atsigavimo tikrai nebus, o sumažėjus vartojimui, sumažės pajamų mokesčio bazė. Mokesčių surinkimo lūkesčiai nepasiteisins.

– Ar skaičiavimai pasirodys klaidingi?

– Būtent. Ir tada valdžia vėl susigundys kažką daryti, kad užkamšytų skylę biudžete.

– Ar vyriausybė stengiasi sulėtinti ar augti ekonomiką?

– Žodžiu, tai padeda augimui. Iš tikrųjų tai pristabdys ekonomikos atsigavimą.

Daugiau informacijos pakartojime!

Postimees Studio: Ar ekonomikos nuosmukis užsitęs? Nuotrauka: Oliveris Kaur

• Kovo pradžioje Raivo Varė prognozavo , kad krizė užsitęs. Ar ši prognozė pagerėjo išanalizavus koalicijos sutarties ekonominį bloką?
• Kaip naujasis mokesčių planas paveiks ekonomiką? Kiek metų gali tęstis 3,5 metų besitęsiantis ekonomikos nuosmukis?
• Kas labiausiai nukentės nuo mokesčių padidinimo?
• Nuo 2025 metų mokesčiai didės kas pusmetį: pirma, pajamų mokestis iki 22%, po šešių mėnesių – apyvartos mokestis iki 24%, o dar po šešių mėnesių – pajamų mokestis iki 24%. Kur tai veda?
• Ar buvo paskaičiuotos automobilių mokesčio įvedimo ir akcizų didinimo pasekmės?
• Kas laukia pensininkų?
• Ar nuo pirmo euro taikomas skubus 2% mokestis gali būti vertinamas kaip neapmokestinamo minimumo sumažinimas?
• Kaip pajamų mokestis paveiks įmonių plėtrą?
• Koks būtų rezultatas sumažinus viešojo sektoriaus išlaidas 10 proc.?
• Kokios priemonės remiamos verslininkams?

Naujienų šaltinis