Statistikos departamento duomenimis, 2024 metų birželį prekių eksportas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 14 proc., o importas – 11 proc. Prekių to meto kainomis eksportuota už apie 1,4 milijardo eurų, importuota už apie 1,6 milijardo eurų. Prekybos apyvartos deficitas siekė 268 mln. eurų, o tai 20 mln. daugiau nei prieš metus Statistikos departamento analitikė Jane Leppmets pažymėjo, kad pirmąjį pusmetį to meto kainomis prekių buvo eksportuota už beveik 8,6 mlrd. beveik 10,2 milijardo eurų . „Prekių eksportas pirmąjį pusmetį sumažėjo 11%, importas – 7%. Eksporto mažėjimui birželį ir visą pirmąjį pusmetį daugiausia įtakos turėjo sumažėjęs mineralinių produktų, mechaninių mašinų ir transporto priemonių eksportas“, – pridūrė Leppmetsas. Daugiausia birželį eksportuota elektros įranga (15 proc. viso eksporto), žemės ūkio ir maisto produktai (12 proc.), transporto priemonės (10 proc.), mediena ir medienos gaminiai (10 proc.). Palyginus per metus, labiausiai sumažėjo mineralinių produktų (59 mln. eurų, t. y. 33 proc.) ir mechaninių mašinų (46 mln. eurų, t. y. 28 proc.) eksportas. „Estiškos kilmės prekių eksportas per metus sumažėjo 11 proc. Estiškos kilmės prekių dalis, palyginti su praėjusiais metais, bendrame eksporte išaugo 2 procentiniais punktais ir šių metų birželį sudarė 65% viso eksporto“, – sakė ji. Pagrindinės eksporto partnerės birželį buvo Suomija (15 proc. viso eksporto), Latvija (14 proc.) ir Švedija (10 proc.). Daugiausia eksportuota elektros įranga į Suomiją ir Švediją, mineraliniai produktai – į Latviją. Palyginti su praėjusiais metais, labiausiai sumažėjo prekių eksportas į Suomiją (44 mln. eurų, t. y. 18 proc.), Singapūrą (36 mln. eurų, t. y. 98 proc.), JK (33 mln. eurų, t. y. 53 proc.). ) ir Rusija (31 mln. eurų, t. y. 50 proc.). Analitikas paaiškino, kad daugiausiai birželį importuota žemės ūkio ir maisto produktų (14 proc. viso importo), elektros įrenginių (13 proc.) ir transporto priemonių (13 proc.). Palyginti su praėjusiais metais, labiausiai į Estiją sumažėjo transporto priemonių (60 mln. eurų, t. y. 22 proc.), mechaninių mašinų (46 mln. eurų, t. y. 24 proc.), taip pat metalo ir metalo gaminių ( 28 mln. eurų, t.y., 17 proc. Labiausiai išaugo žemės ūkio ir maisto produktų importas – 12 mln. eurų (6 proc.). Birželio mėnesį daugiausiai prekių įvežta iš Suomijos (14 proc. viso importo), Lietuvos (11 proc.) ir Vokietijos (10 proc.). Daugiausia iš Suomijos ir Lietuvos įvežta mineralinių produktų, iš Vokietijos – transporto priemonių. Prekių importas labiausiai sumažėjo iš Suomijos (60 mln. eurų, t. y. 20 proc.) ir Vokietijos (55 mln. eurų, t. y. 24 proc.), o išaugo iš JAV (23 mln. eurų, arba kiek daugiau nei du kartus). ). Nuo 2024 m. sausio mėn. atgalinio laikotarpio importo duomenų įverčiai iš dalies pakeisti išsamiais kitų šalių duomenimis. Atnaujinti duomenys pirmą kartą buvo paskelbti duomenų bazėje 2024 m. birželio 10 d. Plačiau apie pakeitimus galite pasiskaityti čia. Statistikos departamentas Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerijos užsakymu renka ir analizuoja užsienio prekybos duomenis, siekdamas apžvelgti esamą eksportuojančių ir importuojančių įmonių situaciją Estijoje. Taip pat žiūrėkite skyrių apie užsienio prekybą. Vizualizuotus duomenis apie Estijos užsienio prekybą galima rasti Estijos statistikos programėlėje. Išsamesni duomenys skelbiami statistikos duomenų bazėje. Dėl duomenų apvalinimo eilučių sumos gali skirtis nuo stulpelių sumos. Skaitykite RusDelfi visur, kur jums patogu. Sekite mus „Facebook“, „Telegram“, „Instagram“ ir net „TikTok“.
