Kol koalicija skaičiuoja mokesčius ir dalijasi portfelius, opozicijos gretos ir toliau retėja. Kas vyksta? Kokių pokyčių opozicija gali tikėtis naujoje koalicijosje? Kodėl Kristen Michal nusprendė tęsti senąją sudėtį?
- Išeitis: mokestis bankams ir lengvatų turtingiesiems panaikinimas
- Ekonomikos augimo negalima paspartinti kitais būdais
- Sostinės koalicija rinkimų nesulauks
Kol koalicija skaičiuoja mokesčius ir dalijasi portfelius, opozicijos gretos ir toliau retėja. Kas vyksta? Kokių pokyčių opozicija gali tikėtis naujoje koalicijosje? Kodėl Kristen Michal nusprendė tęsti senąją sudėtį?
Centro partijos parlamento narys, Finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Korobeinikas tiesiogiai atsakė į Rus.Postimees klausimus.
Ištraukos iš pokalbio :
– Ar daug pakeistų Kristen Michal vyriausybėje? Kurios ministerijos bus padalintos į du portfelius?
– Portfelių skaičius, jei bus padidintas, bus pagrįstas objektyviomis realijomis, o ne koalicijos partijų interesais. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad Klimato kaitos ministerija nedirbo, o atsakomybės sritys čia gali būti peržaidusios. Galbūt dar susitiksime su aplinkos ministru. Nemanau, kad Kristen Michal paliks tokią, kokia ji yra, klimato apsaugos ministeriją.
Greičiausiai sulauksime pokyčių Švietimo ministerijoje. Šioje srityje, kaip žinia, išryškėjo labai rimtos problemos dėl mokytojų trūkumo. Manau, kad būtų logiška, kad Christina Callas dovanotų šį portfelį bet kam. Priešingu atveju rudenį jai teks prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta mokyklose.
Netikiu, kad Martas Vyrklajevas toliau dirbs finansų ministru. Estijai tai būtų nelaimė. Jeigu Michalas jo nepakeis, labai nustebsiu.
Ne paslaptis, kad Kristen Michailas ir Hanno Pevkuras ( gynybos ministras – red. pastaba ) nelabai sutaria vienas su kitu. Tačiau, matyt, ten yra kažkoks pragmatiškas susitarimas.
Apskritai, ideologiškai ši koalicija nelabai skirsis nuo ankstesnės. Staigių kurso pokyčių nepamatysime.
– Kaip vertinate naujos senosios koalicijos perspektyvas?
– Jeigu kalbėsime apie ekonomiką kaip apie svarbiausią Estijos problemą, tai ypatingų kurso pokyčių nepamatysime. Tačiau sulauksime mokesčių didėjimo. Tuo pačiu nenumatoma, kad bankų perviršinis pelnas bus apmokestinamas. Nebus radikaliai mažinamas viešasis sektorius ir neatšaukiama Reformų partijos mokesčių reforma, kuri valstybės biudžetui kainuos pusę milijardo eurų. Tai reiškia, kad ekonomika nepradės sparčiau augti. Greičiausiai kitąmet būsime paskutinėje vietoje Europoje pagal ekonomikos augimą, kaip buvome šiemet ir pernai.
Pavyzdžiui, šiemet Estija bus vienintelė šalis ne tik ES, bet ir visoje Europoje, kurios ekonomika kris. Net Ukrainos ir Rusijos ekonomikos augs, o Estija metus baigs su neigiamu augimu.
– Ar įmanoma išvesti ekonomiką iš krizės?
– Išvesti ekonomiką iš krizės galima, tačiau naujoji koalicija neplanuoja žengti nė žingsnio šia kryptimi. Pirma, Estijos ekonomikai būtų naudinga mažinti nelygybę visuomenėje. Jei skurdesniems gyventojų sluoksniams liktų daugiau pinigų, jie iškart grįžtų į valstybės biudžetą. Dabar matome priešingai, kai įvedamas pajamų mokestis pensijoms arba planuojama panaikinti mokesčių kuprą. Tokiu atveju parlamentaras per metus papildomai gaus 450 eurų, o pensininkams tai reikš 150 eurų nuostolį. Tokie žingsniai tikrai neprisideda prie ekonomikos augimo.
Priminsiu, kad pajamų mokestis buvo padidintas siekiant sumokėti už šią reformą.
– Ar efektyvūs jau paskelbti biudžeto pildymo būdai? Pranešama, kad koalicija planuoja didinti pardavimo mokestį, pajamų mokestį ir įvesti verslo mokestį…
– Manau, kad koalicija planuoja įvesti laikiną karo mokestį. Apskritai tai yra teisingas žingsnis ir nuo to reikėjo pradėti…
– Ar opozicija balsuos už gynybos mokestį?
– Priklauso nuo to, apie ką mes kalbame. Žinoma, opozicija pritartų tokiam žingsniui, jei jį lydėtų bankų perteklinio pelno mokestis (tai yra maždaug pusė milijardo eurų) ir lengvatų turtingiesiems panaikinimas mokesčių „kupra“ pavidalu (tai yra dar pusė milijardo eurų).
Kitais metais, anot paties Michalo, Estijos ekonomikai jau pritrūks dviejų milijardų eurų. Jei nebus įvestas banko mokestis ir nepanaikintos išmokos turtingiesiems, skylė biudžete ir toliau augs. Mums prireiks daug laiko, kol išbristi iš krizės. Net neatmetu, kad tai bus apie 10 metų.
– Ar galite mums paaiškinti automobilio mokesčio likimą?
– Automobilių mokestį prezidentė atmetė gana kosmetine priežastimi, įstatyme įžvelgusi nevienodą požiūrį į specialiųjų poreikių turinčių žmonių lengvatų fone. Dėl to koalicija planuoja visiškai panaikinti visas lengvatas šios kategorijos žmonėms, kad prieš įstatymą visi būtų lygūs.
Centro partija tokia forma įstatymo projektui nepalaikys. Palauksime, ką pasakys teisingumo kancleris.
– Ar pakeistas įstatymas įsigalios iki 2025 metų sausio 1 dienos?
– Koalicija gali pabandyti tai įvykdyti laiku. Kaya Kallas jau yra sakęs, kad reikalavimas, kad mokesčių pakeitimai turi būti priimti šešis mėnesius iki įsigaliojimo, yra tik rekomendacija, o ne taisyklė. Tai yra, jei tikrai reikia, tada viską galima padaryti greičiau. Tikiuosi, kad Kaya Kallas, kaip buvusi teisininkė, taip traktuos ne visus įstatymus. Nežinau Kristen Michal pozicijos šiuo klausimu. Gali būti, kad dėl skubotai priimto įstatymo vėl protestuos prezidentė, arba įsikiš Teisingumo kancleris. Taip pat gali būti, kad įstatymo projektas įsigalios nuo kitų metų liepos 1 d.
– Kodėl Kristen Michal nusprendė tęsti senąją sudėtį, nekviesdama į vyriausybę nė vienos opozicinės partijos?
– Manau, kad Reformų partija rinkdavosi palikti trijų ar dviejų partnerių koaliciją. Dabar reformistams patogu toliau valdyti trise, nes Eesti 200 visiškai nieko nesprendžia ir veikia Reformų partijos įsakymu. O socialdemokratai, nors ir sako, kad galėtų būti įvestas progresinis pajamų mokestis ir bankų perviršinio pelno mokestis, iš tikrųjų šia kryptimi nieko nedaro. Taigi jie yra patogūs partneriai, kurie Estijoje dažniausiai vadinami pudeliais.
Opozicijoje nėra partijų, kurios pritartų bet kuriam Reformų partijos sprendimui.
– Kas pasikeis opozicijai prie naujos koalicijos?
– Paskutinius metus po praėjusių Seimo rinkimų visa koalicija neatsižvelgė į opozicijos siūlymus. Nelabai tikiu dialogo atnaujinimu. Belieka laukti kitų rinkimų. Deja, Estijoje surengti pirmalaikius rinkimus labai sunku.
Koalicija sąmoningai atsisakė visų galimybių surengti parlamentinius debatus. Manau, kad tai didelė klaida. Tai gali greitai nutraukti demokratiją.
– Kas vyksta opozicijos gretose? Visuomenė iš esmės stebi EKRE savęs naikinimą ir tolesnį personalo nutekėjimą iš Centro partijos, kurią neseniai paliko Talino miesto asamblėjos narys Jaanusas Riibe…
– Nedramatizuočiau situacijos su EKRE. Gali būti, kad jų gretose prasidėjusi krizė rimtesnė nei centristai. Iš EKRE atsirado tie žmonės, kurie kažkokiu būdu nulėmė partijos ideologiją. Dėl šių politikų pasitraukimo partija neteko poros regionų ir vienintelio savo pavaduotojo Europos Parlamente.
Kita bėda ta, kad išėjusieji sukūrė spoilerinį žaidimą. Panašiai kaip susiklostė situacija su Harmonija Latvijoje, kur po partijos padalijimo liko gyva antroji jos dalis. Manau, kad EKRE bus sunkesnis metas nei centristams, bet tai vis tiek labai didelė partija (trečia pagal dydį Estijoje), nepraradusi nė tūkstančio narių. Taip, tai vienos šeimos vakarėlis, bet, matyt, taip ir liks.
Kalbant apie Centro partiją, didžiausią Estijoje (12 000 narių), šiuo atveju nutekėjo tik vienas kadras. Aabo, Kiiko ir Rato pasitraukimas buvo suderintas veiksmas, o partijos pozicijos tą akimirką susilpnėjo. Dabar Centro partijos reitingas aukštesnis nei po Seimo rinkimų. Be to, parodėme gerus rezultatus rinkimuose į Europos Parlamentą.
– Riibei pasitraukus, persvara Talino koalicijos naudai išaugo iki trijų balsų…
– Ne mūsų užduotis skaičiuoti koalicijos, kuriai kurio nors iš partnerių pasitraukimas reikštų galios praradimą, balsus.
Centro partija ir toliau lieka opozicijoje. Mums be galo svarbūs ateinantys savivaldos rinkimai ir ne tik Taline, bet ir daugelyje kitų regionų, kuriuose pralaimėjome. Turime juos grąžinti.
Patikėkite, prieš savivaldos rinkimus matysime daug „veiksmo“ sostinės koalicijoje. Tėvynės partija jau išreiškė nepasitikėjimą Eesti 200 dėl jos švietimo politikos. Greičiausiai ši koalicija iki rinkimų neišsilaikys.
– Ar galime tikėtis naujų perbėgėlių iš centristų gretų?
– Man Jaanuso Riibe pasitraukimas buvo nemaloni staigmena. Ne kartą sakė, kad partiją paliks paskutinis, tačiau viskas susiklostė kitaip. Manau, kad jau matėme visus perbėgusius. Žinoma, tokiems žmonėms visada galima pažadėti pinigų ir įvairių pareigų. Riibe tikriausiai nerimavo dėl savo rezultatų Centro partijoje – rinkimuose jis niekada negavo daug balsų. Galbūt jis mano, kad tai Centro partija. Manau, kad problema vis dar susijusi su Jaanusu Riibe. Žiūrėsim, kokius rezultatus jis parodys rinkimuose Reformų partijoje. Dėl rekordinių jo rezultatų nesilažinčiau.
– Kokie kaslingai galimi artimiausiu metu Talino centristų frakcijoje? Ar Andrejus Novikovas grįš į miesto asamblėją, kad atimtų mandatą iš Igorio Gryazino?
– Manau, kad Igoris Gryazinas rugsėjį baigs karjerą: tiek sostinės taryboje, tiek Estijos politikoje apskritai. Taip, šiuo metu opozicijai neužtenka balsų. Talino koalicijos likimas priklausys nuo pačios koalicijos.
Daugiau informacijos pakartojime!
/nginx/o/2024/07/18/16228989t1hd939.jpg)
„Postimees“ studija: koalicija skaičiuoja mokesčius, opozicija – perbėgėlius? / Pranešėjo drabužiai: Tallinna Kaubamaja / Andiata Foto: Oliver Kaur
- Kaip naujosios koalicijos perspektyvas vertina opozicija?
- Ar įmanoma išvesti šalies ekonomiką iš krizės?
- Ar išsakyti biudžeto pildymo būdai yra veiksmingi?
- Kas pasikeis opozicijai pagal naująją koaliciją?
- Kas dabar vyksta opozicijos gretose?
- Ar sustos EKRE žlugimas ir kadrų nutekėjimas iš Centro partijos?
- Talino miesto asamblėjos narys Jaanusas Riibe paliko centristų gretas. Ar turėtume tikėtis naujų perbėgėlių?
- Talino koalicija padidino savo persvarą iki trijų balsų. Ar kas nors pasikeis iki kitų rinkimų?
- Būsimoji ministrė pirmininkė Kristen Michailas Talino požiūriu yra laikomas stipriu reformatorių politiku. Kiek rimta bus kova dėl sostinės savivaldos rinkimuose?
Pranešėjo apranga: Tallinna Kaubamaja / Andiata
