- Stichinė nelaimė, tokia kaip potvynis, paveikia ne tik darbo vietų funkcionavimą, bet ir darbuotojų teises bei darbdavių pareigas.
- Darbuotojai turi teisę išeiti iš darbo dėl nenugalimos jėgos, o prastovos dėl potvynio atveju – į atlyginimą. Darbdaviai privalo užtikrinti saugias ir higieniškas darbo sąlygas, o prireikus – leisti dirbti nuotoliniu būdu.
- Tinkami prevenciniai veiksmai, taip pat greitas reagavimas į krizines situacijas yra esminis dalykas siekiant apsaugoti abiejų darbo santykių šalių interesus.
Skaityti daugiau
Prekyba ir verslas padeda kovoti su potvyniu ir susidoroti su jo padariniais
Skaityti daugiau
Stichinės nelaimės būklė. Ką tai reiškia
Potvynis kaip pagrindas pateisinti neatvykimą į darbą
Priežastys, pateisinančios darbuotojo neatvykimą į darbą, yra šios:
- darbo teisės nuostatose nurodyti įvykiai ir aplinkybės, dėl kurių darbuotojas negali atvykti į darbą ir atlikti darbą, taip pat
- kiti darbuotojo nurodyti ir darbdavio pripažinti neatvykimą į darbą pateisinančiais nedarbingumo atvejai.
Jei potvynis trukdo darbuotojui patekti į darbo vietą, pvz., dėl apsemtų kelių ar susisiekimo sutrikimų, darbdavys tai turėtų laikyti pagrįstu neatvykimu į darbą. Tačiau svarbu, kad darbuotojas apie savo situaciją nedelsdamas informuotų darbdavį – aiškina BCC ekspertas.
Ar darbdavys privalo pagrįsti darbuotojo, kuris yra savanorių ugniagesių komandos narys ir dalyvauja gelbėjimo operacijoje, neatvykimą į darbą?
Taip, darbdavys turi tokią pareigą – už laiką, reikalingą dalyvauti gelbėjimo darbuose ir pailsėti, reikalingą jas užbaigus, taip pat – ne ilgiau kaip 6 dienas per kalendorinius metus – už gaisro gesinimo mokymus.
Jei darbuotojas atostogauja iš darbo, darbdavys išduoda pažymą, kurioje nurodo prarasto darbo užmokesčio dydį už atostogų laikotarpį, kad darbuotojas už tai gautų piniginę kompensaciją iš kompetentingos institucijos.
Atleidimas iš darbo dėl nenugalimos jėgos
Darbuotojas turi teisę išeiti iš darbo dėl potvynio 2 dienas arba 16 valandų per kalendorinius metus dėl force majeure neatidėliotinų šeimos reikalų, atsiradusių dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, jeigu būtinas neatidėliotinas darbuotojo dalyvavimas (straipsnis). 148 straipsnio 1 dalies 2 kp. Svarbu tai, kad tuomet darbuotojas išsaugo teisę į pusę atlyginimo.
– Darbdavys negali atsisakyti suteikti darbuotojui tokias atostogas, jei be to, dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo kyla neatidėliotinas šeimos reikalas, jeigu būtinas neatidėliotinas darbuotojo dalyvavimas – aiškina Magdalena Rycak.
Potvynis turėtų būti laikomas force majeure, kuris yra įvykis, kuriam būdingi trys požymiai: išorinis poveikis, neįmanoma jo numatyti ir neįmanoma užkirsti kelio jo padariniams. Force majeure apraiškomis laikomi gamtos jėgų sukelti katastrofiški reiškiniai, pvz., potvyniai, uraganai, žemės drebėjimai, miškų gaisrai. Naudojimosi būdą (2 parų arba 16 valandų) konkrečiais kalendoriniais metais sprendžia darbuotojas pirmame tokiais kalendoriniais metais pateiktame prašyme suteikti tokias atostogas.
Kokiomis dar teisėmis darbuotojas gali pasinaudoti potvynio atveju?
Darbuotojo pageidavimu gali būti suteiktas laisvas nuo darbo laikas asmeniniams reikalams tvarkyti. Tada darbuotojas turėtų kompensuoti laisvą nuo darbo laiką, o kompensuotas laikas nelaikomas viršvalandžiais. Darbuotojo rašytiniu prašymu darbdavys jam gali suteikti ir nemokamų atostogų, o tai turėtų būti suprantama kaip šio klausimo palikimas darbdavio nuožiūrai.
Atlyginimas už nedirbtą laiką – prastovos
Esant situacijai, kai darbo vietą užlieja potvynis arba sutrinka jos funkcionavimas, sprendžiame prastovas, nurodytas 2 str. Darbo kodekso 81 str.
– Prastova – tai neplanuotas darbo proceso nutrūkimas dėl atmosferinių, techninių ar kitokių sutrikimų. Verta pabrėžti, kad prastovos, atsirandančios dėl potvynio, apima ir darbo vietos užliejimą, ir elektros tiekimo sutrikimus ar kitus techninius nesklandumus, kurie trukdo dirbti. Prastovos atveju darbuotojas, kuris buvo pasiruošęs dirbti, bet negalėjo to padaryti dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių, turi teisę į prastovos atlygį. Paprastai šis atlygis yra 60% atlygio, nebent darbo sutartis ar kiti norminiai aktai numato didesnį tarifą – aiškina ekspertas.
Nuotolinis darbas kaip alternatyva potvynių metu
Vienas iš teisinių sprendimų, galinčių išvengti darbo trukdžių – nuotolinio darbo įvedimas. Darbdavys gali nurodyti dirbti nuotoliniu būdu, tačiau tam tikromis sąlygomis. Darbas gali būti visiškai arba iš dalies atliekamas darbuotojo nurodytoje ir kiekvieną kartą sutartoje su darbdaviu vietoje, įskaitant darbuotojo namų adresą, ypač naudojant tiesioginio nuotolinio ryšio priemones (nuotolinis darbas) – 1 str. 67 straipsnio 18 dalis
– Darbdavys gali duoti nurodymą dirbti nuotoliniu būdu, jeigu gamykloje neįmanoma užtikrinti saugių ir higieniškų darbo sąlygų dėl nenugalimos jėgos, pvz., potvynio, ir jeigu darbuotojas prieš pat įsakymo išdavimą pateikia popieriuje arba elektronine forma, deklaracija, kad turi sąlygas patalpas ir technines priemones nuotoliniam darbui atlikti. Darbdavys turi teisę atšaukti nuotolinio darbo užsakymą, įspėjęs ne vėliau kaip prieš dvi dienas, jei situacija darbo vietoje pagerės, sako Magdalena Rycak.
Saugoti darbuotojų sveikatą ir saugą
Vadovaujantis 2008 m. Darbo kodekso 207 straipsnio 1 ir 2 dalis, darbdavys privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas net ir ekstremaliomis situacijomis, pavyzdžiui, potvyniais.
Tai reiškia, kad darbdavys turėtų imtis visų įmanomų veiksmų, kad sumažintų riziką darbuotojų sveikatai ir gyvybei. Darbuotojų sveikatos ir saugos taisyklės reikalauja, kad darbdavys stebėtų darbo sąlygas ir parūpintų tinkamas asmenines apsaugos priemones, jei dirbti gamykloje galima nepaisant potvynio. Vadovaujantis 2008 m. Darbo kodekso 209² 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškilus grėsmei darbuotojų sveikatai ar gyvybei, darbdavys privalo nedelsiant informuoti darbuotojus apie pavojų ir imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta tinkama jų apsauga. Tai reiškia, kad darbdavys turi nedelsdamas imtis veiksmų, kad sumažintų riziką, pavyzdžiui, evakuoti darbuotojus iš rizikos zonų arba sustabdyti darbą. Taip pat svarbus elementas yra atitinkamų nurodymų teikimas darbuotojams, kurie leistų jiems patiems priimti sprendimus dėl darbo sustabdymo ir pavojaus vietos palikimo, kai tokia grėsmė iškyla tiesiogine.
– Ši nuostata įpareigoja darbdavį aktyviai bendrauti su darbuotojais ir suteikti jiems priemones tinkamai elgtis krizinėse situacijose. Praktiškai tai gali reikšti, kad darbdavys turėtų parengti evakuacijos planus ir supažindinti darbuotojus su procedūromis avarinėse situacijose. Iškilus tiesioginei grėsmei darbuotojų sveikatai ar gyvybei, str. Darbo kodekso 209² 2 straipsnis įpareigoja darbdavį nutraukti darbą ir įpareigoti darbuotojus persikelti į saugią vietą. Kol grėsmė nėra visiškai pašalinta, darbdavys negali duoti įsakymo atnaujinti darbą. Tai reiškia, kad darbuotojų sveikatos ir gyvybės apsauga yra prioritetas, net ir laikinai sustabdyti gamybą ar kitus verslo procesus. Darbdavys taip pat turi tinkamai stebėti situaciją darbo vietoje ir jos aplinkoje. Šios pareigos nepaisymas gali užtraukti darbdavio civilinę atsakomybę, jei dėl netinkamo darbo vietos saugumo darbuotojui bus padaryta žala sveikatai, atkreipia dėmesį teisininkė.
Esant tiesioginei grėsmei darbuotojo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, darbuotojas turi teisę pats nutraukti darbą ir imtis veiksmų, kad apsisaugotų.
Griežta atsakomybė
Vadovaujantis 2008 m. Pagal Civilinio kodekso 435 straipsnio 1 dalį asmuo, savo lėšomis valdantis įmonę ar gamyklą, kurią sukelia gamtos jėgos (garas, dujos, elektra, skystasis kuras ir kt.), atsako už bet kokią žalą, padarytą asmeniui ar turtui. bet kam dėl įmonės ar gamyklos veiklos, išskyrus atvejus, kai žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba tik dėl nukentėjusiosios ar trečiosios šalies kaltės, už kurią jis neatsako.
– Ši nuostata apibrėžia griežtąją atsakomybę. Darbdavio atsakomybė už nelaimingus atsitikimus darbe gali būti grindžiama tiek kaltės, tiek rizikos principu, o reikšdamas civilinį ieškinį darbuotojas turi įrodyti visus atsakovo darbdavio atsakomybės už žalos atlyginimą pagrindus – reziumuoja Magdalena Rycak.