Šiuo metu vyksta jaunojo ūkininko premijos įdarbinimas. Remiantis ARiMR informacija, galima teigti, kad programos tiesiogine prasme plūsta. Iki šiol buvo pateiktos 345 paraiškos. Ir net jei kai kurie iš jų padidėjo nuo paskutinio atnaujinimo, tai vis tiek nėra daug.
Skaityti daugiau
Jaunajam ūkininkui premijai imtojų nėra. Paraiškų teikimo laikotarpis netrukus baigsis
Panašu, kad individualiuose ūkiuose tvarkytis darosi vis sunkiau. Jauni įpėdiniai ne visada prisiima tokią riziką. Dažnai jie jau planavo savo ateitį, tik kitaip. Šių metų apsipirkimo kainos nepadeda. Nemažą diskusiją sukėlė ir naujausias redaktoriaus Karolio Bogaczo tekstas apie tai, kiek turėtų kainuoti kviečiai, norint subalansuoti atlyginimų lygį šalies ekonomikoje.
Skaityti daugiau
Išmokos išauga daugiau nei 100 proc., o grūdai pigūs. Kiek turėtų kainuoti kviečiai?
Minimalios algos didinimas pagal darbo sutartį niekaip nesusijęs su ūkininkams siūlomomis kviečių kainomis.
Dar niekada nereikėjo parduoti tiek grūdų, kad būtų kompensuotas konkretus darbo užmokestis. Šiuo metu reikia parduoti per 5,7 tonos kviečių, kad būtų gauta suma, lygi minimaliam atlyginimui – rašė tiek privačiai, tiek profesionaliai ūkininkaujantis Karolis Bogaczas.
Situaciją gelbsti statistika
Priminsime, kad minimalus atlyginimas už darbo sutartį nuo 2024 metų liepos mėnesio Lenkijoje yra 4300 PLN, t.y. 3261,53 PLN neto.
Kaip ūkio darbai gali būti pelningi, kaip paskatinti tai daryti jaunus žmones, kai ir rizika didelė, ir išlaidos auga, o gauti deramas pajamas darosi vis sunkiau?
Ar yra kas nors, kas gali išgelbėti šią situaciją? Taip, statistika kaip įprasta. Užtenka priminti, kad individualių ūkių vidutinės pajamos iš hektaro siekia 5549 PLN. Statistiškai tai atrodo visai neblogai, bet tik todėl, kad 2023 metų pabaigoje paskelbtas ir šiemet taikomas rodiklis buvo apskaičiuotas 2022 metais, kai kainų lygis žemės ūkio prekių biržose pasiekė rekordus.
Centrinės statistikos tarnybos rodiklį būtina padaryti realistiškesnį
Žemės ūkio savivaldybė tiek laiškuose Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijai, tiek Centrinės statistikos tarnybos prezidentui perspėjo, kad vidutinių pajamų apskaičiavimo metodika neatsilieka nuo realijų, kurios pastaraisiais metais dažnai buvo dinamiškos dėl į karą Ukrainoje, bet ir anksčiau dėl pandemijos.
Vietos valdžios, bet ir praėjusio prieš šventes Senato Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto dalyvių nuomone, iškreipiamas žemės ūkio pelningumas, darosi vis sunkiau padengti gamybos sąnaudas. Kaip sakė Senato komiteto narys senatorius Maciejus Górski, tai ryškiai pamatysime rudenį, kai kai kurie ūkiai gali turėti problemų dėl finansinio likvidumo.
Senatorius tęsė svarstymus apie vidutines pajamas žemės ūkyje iš hektaro, klausimus nukreipdamas žemės ūkio ministrui Czesławui Siekierskiui:
– Kalbant apie situaciją žemės ūkyje, pasakysiu taip: 5,5 tūkst. PLN – pajamos iš hektaro. Na, daržovės, manau? Tai juokinga, nes kai grūdų kainos siekia kelis šimtus zlotų už toną, tai nerealu, kai derlius yra 5-6 tonos, o jei kas pabandys, tai bus 7-8. O Centrinė statistikos tarnyba tiems metams duoda 5,5 tūkst. Kur šios pajamos? Kur žemės ūkio ekonomikos institutas tai apskaičiuoti? Pone ministre! Žemiausias šalyje. Ankstesnė vyriausybė pagrįstai padidino mažiausią šalies atlyginimą. 4300 PLN už paprastą darbą. Žmogus atsisėda ir dirba – 4300 PLN. Iš kur šis jaunasis ūkininkas turėtų gauti maždaug 3600 PLN? Kiek hektarų jis turi dirbti, kad liktų tiek?
Premjeras ir senatorius Waldemaras Pawlakas jam antrino: – Kalbant apie pajamas iš žemės ūkio, tai iš Centrinės statistikos tarnybos, reikėtų tam tikro patikrinimo, nes stabiliais laikais tai buvo gerai, o dabar tai liguista ir absurdiška. Nes kur šios pajamos? Na, o tokio pobūdžio pajamos yra prieinamos tik Centrinėje statistikos tarnyboje. Kai kurios kultūros neduos tiek pajamų iš hektaro, kaip rodo Centrinė statistikos tarnyba.
Kaip apskaičiuojamos ūkio pajamos?
Centrinė statistikos tarnyba jau atsakė į žemės ūkio savivaldos klausimus, dėl ko rodiklis padidėjo net 2200 zlotų? Kaip tuomet rašė Centrinės statistikos tarnybos prezidentas:
2022 m. smarkiai išaugo pasaulinė gamyba individualiuose žemės ūkio ūkiuose, dėl ko, be kita ko, nuo bendrųjų disponuojamų pajamų. Pasaulinė gamyba 2022 m., palyginti su 2021 m., iš viso padidėjo 47,4% (individualiuose ūkiuose 47,7%). Pasaulinės produkcijos padidėjimą daugiausia lėmė gyvulininkystės produkcijos padidėjimas 45,4% (individualiuose ūkiuose 45,9%) ir augalininkystės produkcijos padidėjimas – 49,3% (individualiuose ūkiuose 49,3%). Didėjančios supirkimo kainos turėjo didelės įtakos tiek gyvulinės, tiek augalinės produkcijos augimui. Pagrindinių žemės ūkio produktų supirkimo kainų indeksas, palyginti su 2021 m., buvo 44,5 proc. Labiausiai pabrango pagrindiniai javai, t.y.: kviečiai: 57,9%, rugiai 61,6%, miežiai 67,9%, avižos 75%, kvietrugiai 64,9%, kukurūzai 45,3%, bulvės, pvz., 28,6%. Labai pabrango cukriniai runkeliai – 57,7% ir aliejiniai grūdai – 33,8%. Didelę įtaką pasaulio produkcijos augimui turėjo ir gyvulinės produkcijos pabrangimas, t.y.: gyva jautiena 32,8%; kiauliena – 41,1%, paukštiena – 46,2%, pienas – net 47,6%, vištienos kiaušiniai – 55,1% – laiške paaiškino Centrinės statistikos tarnybos prezidentas daktaras Dominikas Rozkrutas.
Ar pavyks ministerijai, Centrinei statistikos tarnybai, žemės ūkio savivaldai šį rodiklį paversti realesniu? Centrinės statistikos tarnybos prezidentas laiške nurodo, kad yra atviras galimiems pokyčiams ir konsultacijoms, todėl laikome kumščius.
