Užstato sistema jau yra faktas, ji įsigalioja 2025 metų sausio 1 dieną. Parduodant gaminius vienkartinėse ar daugkartinėse gėrimų pakuotėse, kurios yra gėrimai, bus imamas užstatas, kuris grąžinamas galutiniam vartotojui, grąžinus pakuotę, kuriai taikoma užstato-grąžinimo sistema, arba iš pakuotės, kuriai taikomas užstatas, susidariusias pakuočių atliekas. – grąžinimo sistema, atitinkamai. Kas atsitiks su mūsų pinigais, jei negrąžinsime pakuotės?
Kas gaus užstatą, kurio nepaėmė vartotojas?
Pagal šiuo metu galiojančius reglamentus, kurie įsigalios nuo sausio, šios lėšos bus pervestos užstato sistemos operatoriams.
Tačiau vietos valdžios atstovai ragina šiuos pinigus pervesti vietos valdžios padaliniams, vadinamiesiems ROP fondas. Kaip jie pagrindžia savo prašymus?
Parlamentarės Magdalenos Srokos interpeliacijoje skaitome:
„Vietos valdžios padalinius vienijančių organizacijų atstovai atkreipė dėmesį, kad šiems sprendimams įsigaliojus iš anksto neįgyvendinus vadinamosios išplėstinės gamintojo atsakomybės, gyventojai turės mokėti didesnius mokesčius už šiukšlių išvežimą. užstato sistema padengs vertingiausias pakuotes ." atliekų frakcijas. Jas išvežus padidės atliekų tvarkymo proceso sąnaudos, taigi ir poreikis didinti komunų gyventojų mokamus mokesčius . Savivaldybės taip pat baiminasi, kad išvežant užstatu padengtas frakcijas nuo savivaldybių sistemos nesugebės pasiekti reglamentuose nurodytų perdirbimo lygių, dėl to šie subjektai turės sumokėti baudas.
Ar lenkai mokės už atliekas, už kurias gamintojai gaus užstatus?
Antras reikalavimas iš vietos valdžios – įvesti pakeitimus skirstant lėšas iš vartotojams negrąžintų indėlių. Vietos valdžios atstovai ragina šias lėšas pervesti vietos valdžios padaliniams, vadinamiesiems ROP fondo, siekiant sumažinti gyventojų naštą mokesčių už atliekų tvarkymą srityje.
Savivaldybės pareigūnai nurodo, kad pagal šią sistemą negrąžinti buteliai ir skardinės, kuriems taikoma užstato sistema, bus tvarkomi komunalinių atliekų surinkimo sistemose. Praktiškai savivaldybės (tiksliau gyventojai) mokės už atliekas, už kurias užstatus gaus gamintojai.
Parlamentaras klausia:
1. Ar ministerija išanalizavo, kiek pajamų iš negrąžintų indėlių uždirbs sistemą valdantys subjektai? Kokios prognozės šiuo atžvilgiu bendrai per pirmuosius 3 indėlių sistemos veikimo metus? Jei tokios analizės nebuvo atliktos, ar ministerija ketina jas atlikti?
2. Jei buteliai ir skardinės, padengtos užstatu ir negrąžintos kaip užstato surinkimo dalis, bus tvarkomos komunalinių atliekų surinkimo sistemose, ar nebūtų tikslinga lėšų iš negrąžinto užstato pervesti savivaldybėms?
3. Kokios priežastys lėmė ankstesnės Klimato ir aplinkos ministerijos vadovybės priimtą sprendimą negrąžintus užstatus skirti užstato sistemos operatoriams finansuoti, o ne savivaldybių atliekų surinkimo sistemoms finansuoti (ir taip „sugrįžti“ į šios formos piliečiams)? Ar dabartinė ministerijos vadovybė šiuo klausimu pritaria savo pirmtakų nuomonei?
4. Ar ministerija numato savivaldybėms kompensuoti su depozito sistemos įsigaliojimu susijusias atliekų tvarkymo sąnaudas? Jei taip, kaip?
5. Ar ministerija numato kompensuoti savivaldybėms išlaidas, patirtas dėl būtinybės tvarkyti depozito sistema apmokamas, bet pagal šią sistemą negrąžintas atliekas? Jei taip, kaip?
Interpeliacija laukia atsakymo.
