Aukso kaina praėjusią savaitę baigėsi ties kiek mažiau nei 2430 USD už unciją, o tai reiškia, kad metalas užfiksavo nedidelį maždaug 10 USD kritimą, palyginti su kursu praėjusios savaitės pradžioje. Priminsime, kad mūsų laukia labai neramus laikotarpis.
Po savaitgalio ir vėl atsivėrus rytinėms rinkoms Tokijo vertybinių popierių biržoje buvo didžiuliai nuosmukiai. Pirmiausia jie stebėjo Japonijos palūkanų normų didėjimą, o vėliau niūrius JAV ekonominius užimtumo ir nedarbo duomenis, o tai savo ruožtu kėlė klausimų dėl JAV nuosmukio.
Kaip žlugo Tokijo akcijų rinka?
Didžiausio Tekančios saulės šalies biržos indekso Nikkei 225 nuosmukis viršijo 12%. Kodėl jie įvyko? Taip yra dėl to, kad tie, kurie žaidžia kapitalo rinkoje, naudojo vadinamąją carry trade sistemą. Jis pagrįstas palūkanų normų, tiksliau – kapitalo palūkanų normų skirtumais tarp skirtingų šalių.
Daug metų Japonijoje palūkanų normos buvo neigiamos, todėl Japonijos jena buvo palyginti pigi, nebuvo infliacijos, o kapitalo kaina buvo labai maža. Todėl kapitalo rinka ėmė paskolas stabiliomis jenomis, vėliau jas iškeitė į JAV dolerius, o vėliau akcijas pirko doleriais.
Japonijoje kylant palūkanų normoms ir didėjant kapitalo kainai, staiga paaiškėja, kad pelno, kurį anksčiau buvo galima gauti iškeitus jeną į dolerį, nebėra ir atsiranda nuostolių. Todėl investuotojai paniškai pradėjo atsiimti savo kapitalą. Ir tai sukėlė didžiulį kapitalo nutekėjimą iš Japonijos rinkos.
Tai, žinoma, sukėlė sumaištį tolesnėse rinkose, nes pirmadienis buvo sunkus visoms pasaulio biržoms. Keletą taškų prarado ir didžiausi JAV indeksai, o raginimai JAV recesijai sustiprėjo. Laimei, pirmadienis praėjo ir situacija stabilizavosi.
Investuotojai nepanikavo ir bėgo ieškoti aukso
Kiti įvairūs turtai, tokie kaip auksas ir bitkoinai, taip pat prarado vertę. Padidėjo tik VIX indeksas, vadinamasis baimės indeksas, naudojamas kaip apsidraudimas nuo visų krizių. Jis pakilo iki tokio lygio, kokio nematėme nuo pandemijos. O kodėl atpigo ir auksas, kurio žmonės dažnai griebiasi paniškai?
Dėl labai paprastos priežasties. Kai biržos „skraido“ ir iš jų pradeda plūsti kapitalas, atsiranda vadinamieji margin calls, o tai reiškia, kad paaiškėja, kad tam tikroms pozicijoms biržose išlaikyti pinigų neužtenka. Pradeda skambėti telefono skambučiai, kad reikia mokėti papildomai, kad pozicijos nebūtų uždarytos ir nuostoliai nebūtų daug didesni.
Todėl rinka pradėjo atitraukti kapitalą iš įvairaus turto, kad turėtų lėšų šioms rizikingoms pozicijoms užtikrinti. Todėl investuotojai nepirko kito turto, o laukė, kol situacija nurims, kad įvertintų, kas iš tikrųjų vyksta ir kiek tai gali tęstis.
Kitą dieną, antradienį, indeksas Japonijoje pabrango 10%, tačiau tai nekompensavo pirmadienio nuostolių, o iš šios rinkos atplaukė daug kapitalo. Situacija, su kuria susidūrėme praėjusį pirmadienį, gali pasikartoti, tačiau jau daug metų naudojama nešiojimo prekybos sistema, regis, tampa praeitimi.
JAV šmėkščioja recesijos šmėkla
Žinoma, tai, kad investuotojai pradėjo tiek daug ištraukti kapitalą iš biržos, lėmė ne tik pati nešiojimo sistema. Vienas iš kitų veiksnių gali būti prarastas pasitikėjimas dirbtinio intelekto sektoriumi, kuris pastaraisiais mėnesiais populiarėja biržose, o su dirbtiniu intelektu užsiimančios įmonės nepaprastai auga.
NVIDIA staiga tapo brangiausia ir didžiausią kapitalizaciją turinčia bendrove pasaulyje, konkuruojančia su Apple. Tačiau nuo birželio NVIDIA akcijos nukrito daugiau nei 40%. Tai galioja ir kitoms šio sektoriaus įmonėms, kurios pastaruoju metu taip pat fiksavo didelius nuostolius. Galbūt tiesiog buvo sveika šios rinkos korekcija ir racionalizavimas.
Be to, egzistuoja ir jau minėta recesijos rizika. Didžiausi investiciniai bankai pasaulyje vertina tai labai didelę tikimybę. JP Morgan pesimistiškai vertina, kad tikimybė, kad JAV pateks į recesiją, siekia 50%, įskaitant: dėl pavėluotų FED veiksmų, o Goldman Sachs padidino palūkanų normą nuo 15% iki 25%.
Negana to, JP Morgan vadovas Jamie'is Dimonas teigia, kad FED 2% infliacijos tikslą pasieks dar negreitai ir su šia infliacija dar kurį laiką „nešiosimės“. Be abejonių dėl Amerikos ekonomikos būklės, JAV padėtis šiuo atžvilgiu neatrodo labai įdomi.
Ką darys Fed?
Rinka nebesidomi, ar rugsėjį bus mažinamos palūkanų normos, o tik vertina, kokio dydžio jie bus. Neseniai kalbėjome apie 25 bazinius taškus, o dabar vis dažniau girdime, kad tai bus 50 ar daugiau taškų. Šiuo metu taip pat kalbama, kad vienas sumažinimas nesibaigs, pasigirsta balsų apie tris.
Jei taip iš tikrųjų atsitiks, 2024 m. pabaigoje palūkanų normos gali būti iki 1,5% mažesnės nei dabar. Tai reikštų pjovimą labai aukštai ir labai greitai. Pažiūrėsime, ar FED nuspręs tai padaryti. Jei jis nuspręs tai padaryti, tai bus aiškus signalas, kad ekonominė padėtis Jungtinėse Valstijose iš tiesų yra labai labai sunki.
Parengė: Michał Tekliński, aukso rinkos ekspertas
