Norvegijos lašišų augintojai susiduria su iššūkiais dėl neįprastai atšiaurios žiemos ir El Nino klimato reiškinio, dėl kurio rekordinis žuvų mirtingumas ir susirūpinimas dėl ilgalaikių prognozių prieš šiltesnę vasarą.
Norvegijos veterinarijos institutas pranešė, kad El Nino – klimato modelis, keliantis temperatūrą visoje planetoje – šaltesnis vanduo ir per 20 metų didžiausias medūzų atakų skaičius šiais metais padidino žuvų mirtingumą iki rekordinio 16,7 proc.
„Ši žiema pramonei buvo beveik tobula audra, kai kalbama apie sudėtingas ūkininkavimo sąlygas“, – sakė Carnegie analitikas Philipas Scrase'as.
Norvegija, didžiausia išaugintos Atlanto lašišos gamintoja, užimanti 50 % pasaulinės rinkos, tikisi, kad vasara po sunkaus pirmojo pusmečio bus gydoma.
Tačiau rekordiškai aukšta temperatūra ir šiltesni vandenys didina jūrų utėlių grėsmę lašišų augintojams.
„Gydant jūrines utėles (vakcinomis) žuvis dažnai patiria stresą, kelia grėsmę jos gerovei ir atsparumui kitoms ligoms“, – sakė DNB analitikas Aleksandras Aukneris.
Siekdamos apsaugoti žuvis, tokios kompanijos kaip „Leroy Seafood“ išbando specialius povandeninius narvus giliai jūroje, kad apsaugotų nuo utėlių.
Ūkininkai taip pat ilgiau laiko lašišų jauniklius sausumoje, kad apsaugotų jas nuo atšiaurių klimato sąlygų, tačiau mirtingumas dėl to nepagerėjo.
Kai kuriuose įrenginiuose veikia per aukšta temperatūra, todėl žuvys išauga iš savo organų ir miršta, kai patenka į jūros vandenį, sakė Christianas Olsenas Nordby ir Kristofferis Hauglandas iš Arctic Securities.
Eksporto uždraudimas, apdorojamas strigtis
Lašišos eksportas sudaro apie 2% metinio Norvegijos BVP, o pernai buvo eksportuota 1,2 mln. tonų lašišos, kurios vertė siekė 11,2 mlrd. USD (10,24 mlrd. eurų), pranešė Norvegijos jūros gėrybių taryba.
Norėdama apsaugoti pramonės reputaciją, Norvegija uždraudė sužeistų žuvų, priskiriamų žemos kokybės lašišoms, eksportą.
Tai verčia ūkininkus padidinti žemos kokybės lašišos perdirbimą vidaus rinkoje į aukščiausios kokybės produktus, pvz., filė ar rūkytus produktus, kuriuos jie gali legaliai parduoti užsienyje.
Prieš draudimą neperdirbta žuvis apeidavo tarifines kliūtis, kad pasiektų Europos rinkas, tačiau dabar ūkininkai turi parduoti sužeistų žuvų perteklių su nuolaida trečiųjų šalių perdirbėjams, sakė Scrase'as.
Tuo tarpu filiavimo pajėgumus turintys asmenys, tokie kaip „SalMar“ , susiduria su savo įrenginių neefektyvumu, nes trūksta darbuotojų, reikalingų didesniam kiekiui apdoroti.
Siekdami išspręsti šią problemą, didžiausias pasaulyje gamintojas „Mowi“ ir mažesnis konkurentas „Grieg Seafood“ atnaujina savo perdirbimo įrenginius.
Tačiau Scrase pažymėjo, kad lašišos neatidėliotinos kainos mažėjo, nes aukščiausios kokybės lašišos prieinamumas palengvina tiekimo apribojimus.
Pakanka orientaciniam pjūviui
Nepaisant ūkininkų pastangų, analitikai abejoja pramonės galimybėmis išlaikyti derliaus apimtis.
Šių metų pradžioje „SalMar“ sumažino savo 2024 m. apimties gaires, o kiti pagrindiniai žaidėjai nepakeitė prognozių.
Akvakultūros duomenų teikėja „Kontali“ patikslino 2024 m. Norvegijos ir pasaulinės rinkos apimties augimo prognozę iki vos 1 proc., atspindi mažesnę jūros biomasę.
„Aukner“ ir „Scrase“ tikisi, kad daugeliui ūkininkų šiemet bus sunku pasiekti savo apimties tikslus, nors vasara yra labai svarbi nustatant visų metų apimtis.
„Dar nepastebime reikšmingo derliaus kiekio sumažėjimo, bet „buferis“ apimčių gairėse tikrai buvo suvalgytas ir sumažintas“, – sakė Nordby ir Haugland.
