- Kinija ir Baltarusija surengė bendras karines pratybas prie Lenkijos sienos per NATO viršūnių susitikimą, kur lyderiai pasmerkė Pekino paramą Rusijai.
- Pratybos, pirmosios tokio pobūdžio tarp dviejų šalių, atspindi stiprėjančius gynybos ryšius ir yra laikomos ryžto NATO atžvilgiu žinia.
- Neseniai Baltarusija prisijungė prie Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos – Kinijos ir Rusijos vadovaujamo regioninio gynybos bloko, dar labiau sustiprindama savo susiliejimą su Pekinu.
NATO lyderiams susirinkus Vašingtone į reikšmingą viršūnių susitikimą ir pareiškus „negrįžtamą“ paramą Ukrainai bei giliai kritikuojant Pekiną dėl paramos Rusijai, Kinija su Baltarusijos kariais rengė manevrus rytiniame aljanso pakraštyje.
11 dienų trunkančios bendros karinės pratybos „Eagle Assault 2024“ prasidėjo liepos 8 d. – NATO viršūnių susitikimo išvakarėse – ir vyksta netoli Baltarusijos miesto Bresto, maždaug už 5 kilometrų nuo Lenkijos sienos.
Pirmosios tokios pratybos tarp Kinijos ir Baltarusijos atspindi stiprėjančius abiejų šalių gynybinius ryšius ir yra skirtos pasiųsti NATO ryžto žinią, teigia analitikai ir pareigūnai.
„Laikas vargu ar atsitiktinumas“, – RFE/RL sakė Londono Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto bendradarbė Sari Arho Havren. „Čia susijungia daug elementų, nurodančių aiškią žinią, kad Kinija gilina ryšius su panašiai mąstančia Europos šalimi, kuri palaiko jos platesnius tikslus.
Liepos 5 d. vykusiame instruktaže prieš pratybas, kurias Baltarusijos ir Kinijos gynybos ministerijos įvardijo kaip kovos su terorizmu pratybas, Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas Vladimiras Kuprijaniukas sakė , kad šie manevrai buvo atsakas „Agresyvią Vakarų užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu“ ir „Ukrainos provokaciją“.
„NATO grupuotė pasienyje su Baltarusija sparčiai auga, o tai padidina įtampą regione“, – rašoma Baltarusijos gynybos ministerijos pranešime „Telegram“, perspėjusi dėl „griežtos reakcijos“, jei kas nors „peržengs Baltarusiją“. sienos“.
Pratybos vyksta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Baltarusija tapo 10-ąja Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO), regioninio gynybos bloko, kuriam vadovauja Kinija ir Rusija, nare.
NATO viršūnių susitikime Vašingtone aljansas atsisakė niekšiškų komentarų apie Kiniją ir atvirai kaltino ją aprūpinant Rusijos karines pastangas prieš Ukrainą. Bendroje visų 32 NATO narių deklaracijoje Pekinas buvo pavadintas „lemiamu Rusijos karo veiksniu“ ir perspėjamas dėl nenumatytų pasekmių „jos interesams ir reputacijai“, sukėlus „didžiausią karą Europoje per pastarąją istoriją“.
Pekinas nedelsdamas pavadino kaltinimus „melu ir šmeižtu“ ir teigė, kad pratybos nebuvo nukreiptos į jokią šalį. Tačiau deklaracija ir vykstančios pratybos greičiausiai prisidės prie įtampos tarp Kinijos ir NATO didėjimo.
„Vakarų sąjungininkai lėtai atnaujino, koks iš tikrųjų yra Kinijos žaidimas su Rusija ir tokiomis šalimis kaip Baltarusija“, – sakė Arho Havrenas. „Tačiau vis labiau pripažįstama, kad reikia sutelkti dėmesį į tai, ką Kinija daro, o ne į tai, ką ji sako“.
NATO rytinis flangas
Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad bendrų pratybų metu Baltarusijos ir Kinijos kariai treniruosis oro desantininkų puolimą, upės kirtimą ir mūšį gyvenamuosiuose rajonuose.
Kinijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad pajėgos taip pat praktikuos įkaitų gelbėjimo ir kovos su terorizmu operacijas.
„Tai, kas dabar daroma Baltarusijoje, vykstant karinėms pratyboms yra gana ribota, tačiau Minskui tai vertinga ir patogi žinia, parodanti, kad režimas priklauso ne tik nuo Rusijos“, – Europos politikos analizės centro bendradarbė Katia Glod. , sakė RFE/RL.
Baltarusija buvo viena iš artimiausių Rusijos sąjungininkių po 2022 m. pilno masto invazijos į Ukrainą, teikdama logistinę paramą ir oro bazes karui, o neseniai dislokavusi Rusijos taktinius branduolinius ginklus savo teritorijoje.
Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aleksandrui Lukašenkai pratybos vyksta, nes jis ir toliau labai pasitiki Rusija – savo pagrindiniu rėmėju ir sąjungininke – nuo tada, kai 2020 m. tapo parija Vakaruose po susidorojimo, kurį paskatino ginčijamas jo perrinkimas, kad opozicija ir Vakarai pasmerkė kaip suklastotas.
Nuo to laiko Lukašenka vis labiau priešinasi Vakarams ir ypač NATO.
Lenkija ne tik pasiūlė trampliną Rusijos karo pastangoms, bet ir apkaltino Minską įleidus į Baltarusiją tūkstančius dokumentų neturinčių migrantų ir nukreipus juos link savo bendros sienos, įėjimo į Europos Sąjungą taško.
„Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, taip pat Latvijos, Lietuvos ir Estijos pasienyje vyksta hibridinis karas“, – prieš Baltarusijos ir Kinijos pratybų pradžią sakė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniak-Kamysz.
Pratybos kartu su glaudžiais Minsko kariniais ryšiais su Rusija taip pat padidino įtampą NATO Baltijos šalyse.
„Lietuva yra pavojingoje kaimynystėje“, –liepos 9 dieną Vašingtono Hadsono institute sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. "Bet koks išpuolis prieš NATO mūsų regione įvyktų per Baltarusiją. Nėra kito būdo. Tai paprasta geografija."
Šildantys santykiai
Pastaraisiais metais Kinija tapo dar vienu svarbiausiu Lukašenkos geopolitinio skaičiavimo elementu ir vis svarbesniu ekonominiu žaidėju, kai jis plaukiojo tarp Pekino, Briuselio, Maskvos ir Vašingtono, siekdamas pasinaudoti strategine nauda ir užsitikrinti labai reikalingas paskolas bei investicijas.
Anksčiau labai aktyvi investuotoja Baltarusijoje Kinija nesiūlė Minskui naujo projekto ar paskolos nuo 2019 m. ir atrodė, kad ji atsitraukė iš šalies kilus vidaus krizei, kuri politiškai atskyrė Lukašenką nuo Europos ir padarė jį mažiau patraukliu Pekino partneriu. .
Dėl to Lukašenka tapo politiškai ir finansiškai priklausoma nuo Rusijos, nors ji vis dar trokšta stiprinti ryšius su Kinija.
Viena iš sričių, kurioje bendradarbiavimas ir toliau plėtėsi, yra dviejų šalių kariniai ryšiai, kuriuos Baltarusija ir Kinija turi istorijos, ypač technologijų perdavimo srityje. 2015 m. Minskas paskelbė apie savo kelių raketų paleidimo sistemos Polonez užbaigimą, kuri, pasak karinių ekspertų, naudoja modifikuotą Kinijos dizainą ir buvo sukurta padedant Kinijai.
„Polonez“ buvo sukurta po to, kai Maskva atsisakė parduoti savo raketų sistemą „Iskander“ su nuolaida Baltarusijai, todėl Lukašenka kreipėsi į Pekiną, tuo metu siekdama strateginio atstumo nuo Rusijos.
„Kai Lukašenka prarado gebėjimą manevruoti su Vakarais, jam prireikė kito pasirinkimo, kad būtų išvengta didelės priklausomybės nuo Rusijos“, – sakė Glodas. „Kinija suteikė galimybę būti šia Baltarusijos partnere.
Baltarusijos įstojimas į SCO laikomas šios tendencijos dalimi ir nauju vaidmeniu Minskui, nes jis užsitikrina savo pagrindą tarp Kinijos ir Rusijos, stiprėjant jų pačių partnerystei nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.
Naršymas šioje naujoje vietovėje taip pat buvo diskusijų tema Vašingtone NATO viršūnių susitikimo metu.
Vakarų karinis aljansas pakvietė Indijos ir Ramiojo vandenyno partneres Australiją, Japoniją, Naująją Zelandiją ir Pietų Korėją į Vašingtoną, kur aptarė, kaip pagilinti bendradarbiavimą ir koordinuoti atstūmimą prieš galimai ekspansinius projektus iš Pekino Pietų Kinijos jūroje ir kitur regione.
Be Lenkijos ir Lietuvos susirūpinimo, kitos Ukrainos karui artimos NATO šalys taip pat perspėjo, kaip Ukrainos pralaimėjimas gali paskatinti Kiniją.
Rusijos pergalė „reiškia ne tik, kad saugumas Europoje pablogės“, – liepos 10 dieną NATO visuomenės forume sakė Čekijos prezidentas Petras Pavelas.
„Bus daug blogiau pasauliniu mastu, nes tai taip pat paskatins Kiniją būti ryžtingesne ir agresyvesne“.
RFE/RL
Daugiau populiariausių skaitinių iš Oilprice.com
