- NATO lyderiai svarsto būdus, kaip padidinti karinę paramą Ukrainai, įskaitant galimą 40 mlrd. eurų pagalbos paketą.
- Prezidentas Bidenas pažadėjo nepajudinamą paramą Ukrainai ir paskelbė apie tolesnę ginklų dovanojimą.
- Viršūnių susitikimas vyksta intensyvėjant Rusijos bombardavimui ir susirūpinimui dėl JAV politinio netikrumo.
NATO lyderiai, susirinkę Vašingtone į reikšmingą viršūnių susitikimą, ketina ieškoti būdų, kaip sustiprinti paramą Ukrainai jos kare prieš Rusijos agresiją, JAV prezidentui Joe Bidenui dar kartą patvirtinus 32 narių aljanso „visišką paramą“ Kijevui.
NATO lyderiai liepos 10 d. aptars kadenciją baigusio generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymą kitais metais suteikti Ukrainai 40 milijardų eurų (43 milijardų dolerių) karinę pagalbą, valstybėms narėms nepavykus susitarti dėl daugiamečio karinės pagalbos paketo Ukrainai. kad Stoltenbergas pasiūlė.
Liepos 9 d., minint NATO 75-ąsias metines, Bidenas sakė, kad Rusija siekia „nieko mažiau“, kaip „nubraukti Ukrainą iš žemėlapio“, tačiau jis tvirtai tvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenugalės, ir paskelbė, kad Vašingtonas. ir jos sąjungininkai aprūpins Ukraina daugiau ginklų, įskaitant papildomas oro gynybos sistemas.
"Ukraina gali ir sustabdys Putiną, ypač turėdama visapusišką mūsų kolektyvinę paramą. Jie turi visišką mūsų paramą", – sakė Bidenas, paskelbęs, kad Vakarai Ukrainai dovanoja papildomų "Patriot" raketų sistemų ir gaudyklių.
Bidenas sakė, kad JAV ir partneriai per ateinančius mėnesius ketina pateikti Ukrainai daugybę papildomų taktinių oro gynybos sistemų. Ukraina taip pat per ateinančius metus gaus šimtus NASAMS gaudyklių, pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai liepos 9 d. pareiškė, kad JAV lyderiai turi būti „stiprūs“ ir „be kompromisų“, padėdami apginti savo šalies demokratiją nuo Putino agresijos.
„Reikalingi tvirti sprendimai ir mes jų laukiame“, – sakė Zelenskis per diskusiją, kuriai vadovavo Reigano institute Vašingtone.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sallivanas liepos 9 dieną taip pat sakė, kad Aljansas artimiausiomis dienomis paskelbs apie naują NATO karinę vadovybę Vokietijoje, kuriai vadovaus trijų žvaigždučių generolas, kuris koordinuos Ukrainos karių mokymą ir aprūpinimą. Ji taip pat įstos į Kijevą aukšto rango NATO atstovą.
Viršūnių susitikimas vyksta JAV politinio netikrumo ir Rusijos suintensyvėjusio Ukrainos bombardavimo fone.
Kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas prieš pat Bideną, sakė, kad jei Rusija laimėtų visapusišką invaziją į Ukrainą, ji padrąsintų Iraną, Kiniją ir Šiaurės Korėją bei formuotų pasaulinio saugumo aplinką ateinantiems dešimtmečiams.
„Nėra jokių nerizikingų variantų, kai kaimynė yra agresyvi Rusija“, – sakė Stoltenbergas. "Kare nėra nerizikingų variantų. Ir atminkite, kad didžiausia kaina ir didžiausia rizika bus, jei Rusija laimės Ukrainoje. Negalime leisti, kad taip nutiktų."
Viršūnių susitikimas taip pat surengtas po vienos baisiausių Rusijos oro atakų prieš šalį nuo tada, kai Kremlius 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.
Liepos 8 d. visoje Ukrainoje paleista raketų užtvara smogė keletui civilių objektų, įskaitant Kijevo Okhmatdyt vaikų ligoninę, iš viso žuvo mažiausiai 43 žmonės ir dar daugybė buvo sužeisti. Tai, ką Bidenas pavadino „siaubingu Rusijos brutalumo priminimu“.
Zelenskis Reigano institute sakė, kad Ukrainai reikia mažiausiai 128 naikintuvų F-16, kad ji galėtų atsispirti didžiulei Rusijos oro galiai.
Vienas aukšto rango NATO pareigūnas, informavęs žurnalistus, pageidavęs likti anonimiškas, sakė, kad nepaisant nykstančių išteklių, Rusija greičiausiai sugebės išlaikyti savo karo ekonomiką trejus ar ketverius metus.
Tačiau pareigūnas pridūrė, kad Kremliui trūksta amunicijos ir karių, kad artimiausiu metu galėtų pradėti didelį puolimą prieš Ukrainą.
Zelenskis taip pat spaudė nuo tada, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją, kad Ukraina galėtų tapti aljanso nare, kurią iki šiol šaltai sutiko kai kurios šalys, kurios teigia, kad toks žingsnis yra neįsivaizduojamas, kol vyksta karas.
Tačiau viršūnių susitikimas nepateiks Ukrainai kvietimo prisijungti prie aljanso. Carpenteris teigė, kad 32 sąjungininkai vis dar nepasiekė bendro sutarimo šiuo klausimu.
Bidenas ir Zelenskis susitiks liepos 11 d., o prie jų prisijungs dar maždaug dviejų dešimčių šalių, pasirašiusių dvišalius saugumo susitarimus su Ukraina, lyderiai.
Bidenas praėjusį mėnesį pasirašė 10 metų trukmės susitarimą, kuriame JAV, be kita ko, raginama padėti sustiprinti Ukrainos karinį-pramoninį kompleksą per bendrą gamybą ir bendras įmones su JAV pramone.
Tačiau NATO vienybei Ukrainos klausimu per viršūnių susitikimą mess iššūkį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kurio prorusiškos pažiūros supykdė aljansą.
V.Orbanas, ką tik perėmęs pirmininkavimą ES, praėjusią savaitę išskrido į Maskvą, o paskui į Kiniją iš anksto nepranešęs blokui aptarti karo užbaigimo su Putinu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
NATO narių gynybos išlaidos bus dar viena aktuali viršūnių susitikimo tema. NATO narės prieš dešimtmetį įsipareigojo iki 2024 m. pasiekti gynybos išlaidų tikslą – bent 2 procentus bendrojo nacionalinio produkto. Stoltenbergas sakė, kad 23 iš 32 aljanso narių šį tikslą pasieks šiais metais.
Bideno pasirodymas viršūnių susitikime taip pat bus atidžiai stebimas, nerimaujant dėl jo amžiaus ir gebėjimo vadovauti po niūrių debatų su respublikonų varžovu Donaldu Trumpu, amerikiečiams ruošiantis balsuoti lapkričio 5 d. vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Nuo birželio 26 d. įvykusių debatų vis daugiau kolegų demokratų ragino Bideną baigti savo perrinkimo kampaniją.
Prastas Bideno debatų pasirodymas ir kito Trumpo prezidentavimo šmėkla kelia nerimą daugeliui Europos sąjungininkų.
RFE/RL
Daugiau populiariausių skaitinių iš Oilprice.com
