„Rail Baltica“ projektas Latvijai pasirodė per daug. Kaip užbaigti vieną greitkelį, jei kaimynai neturi pinigų? Ar visiems ateis tiesos akimirka? Kodėl Valstybės kontrolė kartu su „Rail Baltica“ aršiai sukritikavo nuomos namų statybos regionuose programą?
„Rail Baltica“ projektas Latvijai pasirodė per daug. Kaip užbaigti vieną greitkelį, jei kaimynai neturi pinigų? Ar visiems ateis tiesos akimirka? Kodėl Valstybės kontrolė kartu su „Rail Baltica“ aršiai sukritikavo nuomos namų statybos regionuose programą?
Į Rus.Postimees klausimus tiesiogiai atsakė infrastruktūros ministras Vladimiras Svet .
Ištraukos iš pokalbio :
– Latvijoje jie negali baigti statyti traukinių stočių ir tiltų. Ar „Rail Baltica“ virsta apleistu ilgalaikiu statybos projektu?
– Visiškai ne! Prieš pusantros savaitės tiek Latvija, tiek Lietuva susitikime su kolegomis ministrais tikino, kad deda visas pastangas, kad „Rail Baltica“ būtų baigta iki 2030 m.
Kokia mūsų pietinių kaimynų problema? Faktas yra tas, kad be pagrindinio maršruto Talinas – Varšuva, jie norėtų nutiesti papildomų atšakų: Latvija – į Rygos centrą, kur jau vyksta terminalo statybos, o Lietuva – į Kauną.
Svarbu tai, kad „Rail Baltica“ yra visos Europos projektas, kuris daromas ne tik trijų Baltijos šalių, bet ir visos Europos Sąjungos interesais prekybos mainų, žmonių judėjimo ir, jei būtina, karinė technika.
Europos Komisija padengia 85% išlaidų, susijusių su pagrindinės geležinkelio trasos tiesimu. Visos šalys savo lėšomis turi statyti objektus, kurie nėra pagrindiniame maršrute.
Latvija supranta, kad reikia sutelkti dėmesį į pagrindinio geležinkelio tiesimą. Lygiagrečiai jiems teks ieškoti papildomo finansavimo atšakos į Rygą statybai.
– Kaip baigti statyti vieną trasą, jei vienai iš šalių pritrūko pinigų?
– Visose trijose šalyse yra problemų dėl finansavimo. Dabar užduotis yra surasti šiuos pinigus. Priminsiu, kad Estijos vyriausybė CO2 kvotų pardavimui iš fondų skyrė papildomus 200 mln. Lietuva derasi su Europos Komisija dėl galimybės panaudoti iki termino nepanaudotas lėšas. Latvija taip pat ieško galimybės atlikti mokėjimus, kurie leistų tęsti kelio tiesimą.
Pagrindinis finansavimo šaltinis – europinės lėšos. Pagrindinis klausimas, kad Europos Komisija ir toliau tokia pačia suma projektą finansuos ir po 2028 m., kai prasidės naujasis biudžetinis laikotarpis.
Galiu užtikrinti, kad Estijos susisiekimo ministras ir vyriausybė šį projektą laiko prioritetiniu. Kolegos iš Latvijos ir Lietuvos apie tai mano panašiai. Be kita ko, diskutuojame, kaip prireikus kartu rasti trūkstamų lėšų.
– Ir kaip? Įgyvendinti naują mokestį, kuris leis užbaigti „Rail Baltica“?
– Apie jokius mokesčius „Rail Baltica“ interesais nekalbama!
Dirbame dviem kryptimis. Kad Europos Komisija toliau finansuotų projektą, turime parodyti, kad tai darome efektyviai. Estijos atveju tai tiesa. Pastarieji konkursai atnešė mažesnes kainas nei planuota. Sutaupytas lėšas galima panaudoti kitoms kelio atkarpoms.
Kartu su kitomis šalimis teisinamės Europos Komisijai, kad iki 2030 metų turėsime laiko užbaigti statybas. Sumažinome investicijas į projektą, kurios gali būti skirtos paleidus traukinį. Būtent kai kuriuose ruožuose jie paliko tik vieną bėgių porą vietoj buvusių dviejų ir geriau suorganizavo konkursus.
Antra kryptis, kurios laikomės su partneriais, – ieškoti trūkstamų lėšų, jei Europos Komisija ir toliau finansuotų projektą ta pačia suma. Svarstoma investicinės paskolos galimybė bendros įmonės „Rail Baltica“ arba trijų valstybių lygiu.
– Ar esate tikras, kad Estijoje „Rail Baltica“ projektas neužstrigs, kaip Latvijoje?
– Estijoje nebėra taip, kaip Latvijoje ir Lietuvoje. Judame energingesniu tempu. Galiu užtikrinti, kad kolegos iš Baltijos šalių daro viską, kas įmanoma, kad projektas judėtų į priekį.
Yra bendras supratimas, kad šis geležinkelis prasmingas tik tuo atveju, jei jis tęsiasi nuo Talino iki Varšuvos, atverdamas naujus transporto koridorius Suomijai, taip pat Vidurio, Rytų ir Pietų Europai. Tik tokiu atveju kelias atneš rimtą pridėtinę vertę mūsų ekonomikai.
Ir jei tuo pat metu pavyks paleisti regioninį traukinį iš Talino į Pernu, tai, žinoma, tai padarysime.
– Kada nauju traukiniu bus galima nuvykti į Pernu?
– Mūsų tikslas, kad „Rail Baltica“ būtų baigta per visą savo ilgį iki 2030 m. Labai sunkus klausimas, ar kai kuriose srityse bus galima ką nors paleisti anksčiau.
Vienas dalykas yra nutiesti geležinkelį, kitas dalykas – važiuoti traukiniu ir gauti reikiamą sertifikatą. Akivaizdu, kad šiame projekte yra daug kintamųjų, iššūkių ir rizikų.
Manau, kad užuot galvojus apie projekto sustabdymą, reikia spręsti kylančias problemas ir eiti į priekį su šiomis statybomis.
– Kodėl traukinys Tartu–Ryga nebuvo laiku paleistas?
– Šį klausimą reikėtų užduoti Elronui. Mano nuomone, buvo nustatytas per daug optimistiškas terminas pradėti teikti tarpvalstybinius geležinkelius. Tokiu atveju reikia susitarti dėl daugybės skirtingų standartų, sertifikuoti traukinius, derinti tvarkaraštį.
Norėčiau pažymėti, kad kaip tik vakar Vyriausybė nusprendė skirti lėšų, reikalingų traukiniui tarp Tartu ir Rygos per artimiausius šešis mėnesius paleisti.
– Ar yra vilties artimiausiu metu patekti į Haapsalu? Ten jau viskas suprojektuota, belieka tik statyti…
– Kalbame apie Haapsalu – Rohuküla geležinkelio liniją. Šioje grandinėje svarbus uostas, iš kurio išplaukia keltai į Hiiumaa. Praėjusio pavasario duomenimis, projekto vertė – 115 mln. Būtų keista slėpti, kad šiuo metu biudžete tokių lėšų nėra. Kai tik atsiras pinigų, toliau judėsime su šiuo projektu.
Daugiau informacijos pakartojime!
„Postimees“ studija: ar prie „Rail Baltica“ renkasi prieblanda? Ministras Light atsako Nuotrauka: Mihkel Maripuu
- Virš „Rail Baltica“ siautėja audra. Latvijoje negalima užbaigti stoties, terminalo ir tilto. Ar projektas virsta apleista ilgalaike statyba?
- Valstybės kontrolieriaus teigimu, „Rail Baltica“ tikslai yra nerealūs: terminai ir biudžetas plečiasi. Kokios išvados padarytos?
- Ar yra kokių nors garantijų, kad Estijoje pradėtų statybų projektų nebus atsisakyta?
- Kur bus investuoti Estijos vyriausybės skirti 200 milijonų eurų iš CO2 emisijos kvotų pardavimo?
- Kokiais metais bus galima patekti į Pernu ir tarpines stoteles?
- Kada bus galima nusipirkti bilietą į Rygą, Vilnių ar Varšuvą?
- Kodėl traukinys Tartu-Ryga nebuvo laiku paleistas?
- Kokios yra geležinkelio susisiekimo su Haapsalu perspektyvos?
- Valstybės kontrolė kritikavo nuomos namų statybos regionuose programą. Kodėl tai neskatina darbo jėgos mobilumo ir verslumo?