Latvijos laisvųjų profesinių sąjungų sąjunga (LBAS) ir Latvijos darbdavių konfederacija (LDDK), nesutikusios su Finansų ministerijos mokesčių keitimo scenarijumi, parengė alternatyvų pasiūlymą. Kalbame apie minimalaus atlyginimo didinimą ir perėjimą prie fiksuoto neapmokestinamojo minimumo, kuris tuo pačiu turėtų didėti, praneša LETA. Tuo pat metu profesinėms sąjungoms ir darbdaviams kol kas nepavyko pasiekti bendros pozicijos dėl siūlymo keisti gyventojų pajamų mokesčio tarifą Latvijos laisvųjų profesinių sąjungų sąjunga pažymi, kad per pastarąsias dvi savaites Vyriausybės ir socialinių partneriai aktyviai dirbo prie mokesčių politikos reformos, remdamiesi Finansų ministerijos pateiktu rugpjūčio 20 d. Kaip žinia, Finansų ministerijos scenarijus sulaukė tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų kritikos. Rezultatas: LBAS ir LDDK savo pasiūlymą parengė dvišalių derybų metu. Socialiniai partneriai kitąmet siūlo minimalią mėnesinę algą didinti 40 eurų – tai yra iki 740 eurų bruto (šiuo metu 700 eurų bruto). Kartu numatoma nustatyti fiksuotą 500 eurų dydžio neapmokestinamąjį minimumą, kurį ateinančiais metais tikimasi didinti tiek, kad jis siektų 80% atitinkamų metų minimalios mėnesinės algos. Toks minimalios algos ir neapmokestinamojo minimumo didinimas gali kompensuoti galimą pridėtinės vertės mokesčio padidėjimą, mano socialiniai partneriai. Dar šių metų birželį valdančioji koalicija atmetė finansų ministro Arvilo Ašeradeno (Naujoji vienybė) idėją vienu procentiniu punktu padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), siekiant kompensuoti valstybės biudžeto nuostolius, tačiau darbdaviai. ankstesnėse derybose pasisakė už šią idėją. Profesinės sąjungos, atvirkščiai, nepritaria PVM didinimui, akcentuodamos, kad didžiausia šio mokesčio didinimo našta teks mažų atlyginimų gavėjams, o tai liečia visus dirbančiuosius, nepriklausomai nuo atlyginimų lygio. Finansų ministras Arvilas Ašeradensas Delfi TV sakė, kad koalicijoje šiuo metu politinio palaikymo PVM didinimo idėjai nėra, tačiau užkulisiuose apie tokią galimybę vis dar kalbama. Jei darbdaviai ir Vyriausybė susitars dėl PVM didinimo, LBAS reikalaus, kad tokie pakeitimai būtų leistini tik nuo 2025 m. įvedus fiksuotą neapmokestinamąjį minimumą, padidinus lengvatas išlaikomiems asmenims, o minimalią algą palaipsniui didinant iki 50 proc. vidutinio atlyginimo šalyje. LBAS teigimu, tokie pakeitimai būtini siekiant kompensuoti perkamosios galios sumažėjimą dėl PVM padidinimo, taip pat užtikrinti neto darbo užmokesčio augimą visose kategorijose. Norint išlaikyti gyventojų perkamąją galią, padidinus PVM 1 proc., minimali alga turėtų didėti bent dešimčia eurų, vidutinė – 15 eurų, pažymi LBAS. Kartu pabrėžiama, kad patirtis rodo, kad PVM pokyčiai neapsiriboja kainų didėjimu mokesčio tarifo lygmeniu, bet turi įtakos gamintojų ir prekybininkų kainų politikai bei bendram kainų kilimui. LBAS požiūriu, fiksuotas neapmokestinamasis minimumas gali padengti tokį kainų padidėjimą. Tuo pačiu, kad padidinimas kompensuotų ir vartotojų kainų pokyčius, minimali alga turi būti padidinta ne mažiau kaip iki 740 eurų, nes pragyvenimo brangimą labiausiai pajus mažai uždirbantys asmenys. Išlaikomos slaugos pašalpos sumažintų naštą šeimoms su vaikais. LBAS ir LDDK susitarimas numato minimalų atlyginimą 2025 metais padidinti iki 740 eurų, taip pat nustatyti fiksuotą 500 eurų neapmokestinamąjį minimumą, o tai reikštų, kad dirbantys minimalią algą gautų neto 44 eurų daugiau nei šiemet. Su vidutiniu atlyginimu darbuotojai gaus 86 eurais daugiau, skaičiavo socialiniai partneriai. LBAS ir LDDK taip pat susitarė dėl artimiausių metų minimalios algos ir neapmokestinamojo minimumo didinimo grafiko, kurio tikslas – pasiekti 50% vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje minimalų atlyginimą. Skaičiavimai buvo atlikti remiantis vidutiniais atlyginimais už praėjusį 12 mėnesių laikotarpį nuo antrojo praėjusių metų ketvirčio iki praėjusių metų I ketvirčio. Pasiūlyme numatoma, kad 2025 metais minimalus darbo užmokestis bus nustatytas 47% atitinkamo ataskaitinio laikotarpio vidutinio darbo užmokesčio, o vėlesniais metais šis santykis didės 0,5% iki 50%. Tuo pačiu neapmokestinamasis minimumas, profesinių sąjungų ir darbdavių nuomone, turėtų siekti 80% minimalaus atlyginimo. Suprasdami, kad fiksuoto neapmokestinamojo minimumo įvedimas reiškia nemenkas išlaidas valstybės biudžetui, socialiniai partneriai sutarė, kad 2025 metais jis gali būti išlaikytas 500 eurų lygyje, atsižvelgiant į tai, kad jau pats fiksuoto neapmokestinamojo minimumo įvedimas lems. padidinti neto darbo užmokestį visais lygiais. Tačiau nuo 2026 metų jis turėtų didėti iki 75% minimalaus atlyginimo ir vėlesniais metais siekti 80%, pažymi socialiniai partneriai. Svarbus sutikimo su aukščiau pateikto scenarijaus įvedimo kriterijus, LBAS požiūriu, yra transporto išlaidų įtraukimas į darbuotojo atskaitomąsias išlaidas, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, taip pat sumos padidinimas. iš atskaitymo. Profesinės sąjungos ir darbdaviai siūlo šią sumą nustatyti 840 eurų per metus, nors FM darbo grupė svarstė siūlymą nustatyti 700 eurų ribą. Socialiniai partneriai derybų metu neaptarė gyventojų pajamų mokesčio tarifų pokyčių. Tačiau derybose su vyriausybe darbdaviai siūlė pereiti prie fiksuoto 25% gyventojų pajamų mokesčio tarifo (IIN). Profesinės sąjungos su tuo nesutinka, nes įvedus tokį fiksuotą darbo užmokesčio tarifą, pirma, neįtraukiamas progresyvumas (kai vargšai moka mažiau, o turtingieji daugiau) ir, antra, sumažinamos fiksuoto neapmokestinamojo minimumo lengvatos. mažas pajamas gaunančių darbuotojų. LBAS teigimu, fiksuotas pajamų mokesčio tarifas gyventojams nesumažins mažo ir vidutinio darbo užmokesčio naštos, o tai yra reformos tikslas. Profesinės sąjungos ir toliau primygtinai reikalauja, kad būsimas darbo apmokestinimo modelis, vadovaujantis Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis, sumažintų mažo ir vidutinio darbo užmokesčio mokesčių naštą. Socialiniai partneriai mano, kad darbuotojams, kurių atlyginimas siekia iki 2500 eurų, turėtų būti užtikrintas pastebimas neto darbo užmokesčio augimas, skatinantis perkamosios galios didėjimą. Prisiminkime, kad „Kas notiek Latvijā?“ akiratyje atsidūręs Finansų ministerijos mokesčių pakeitimų projektas numatė, priešingai, nuo 2026 m. įvesti progresinę gyventojų pajamų mokesčio skalę – būtent keturias. IIN tarifai. Dabartinį žemiausią tarifą – 20 proc. – planuota išlaikyti tik iki 9000 eurų per metus siekiančioms pajamoms. Ši riba atitinka faktiškai planuojamą minimalią mėnesinę algą. Šiuo metu 20% tarifas taikomas pajamoms iki 20 tūkstančių eurų per metus. Pajamas, viršijančias 9 000 eurų per metus, bet neviršijančias 48 000 eurų per metus, nuo 2026 metų siūloma apmokestinti 26% IIN tarifu. Pajamos nuo 48 000 eurų per metus iki 105 300 eurų per metus – taikant 28 proc., pajamų virš 105 300 eurų per metus – taikant 36,1 proc. Kartu nuo 2026 metų buvo pasiūlyta įvesti fiksuotą neapmokestinamojo minimumo mokestį (PPM), atsisakant diferencijuoto neapmokestinamojo minimumo. Finansų ministerijos scenarijuje taip pat prielaida, kad nuo kitų metų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSAOI) dalis, skiriama antrajai pensijų pakopai, sumažinama nuo dabartinių 6 procentų iki 4 procentų. Kartu buvo numatyta VSAOI normą sumažinti nuo 34,09% iki 33,09%. Be to, buvo numatyta 1 proc. sumažinti darbdavių mokamą VSAOI.
