Norėdami išsamiai paaiškinti melasos vaidmenį galvijų mityboje, uždavėme keletą klausimų mokslo pasauliui, kuriam šiuo atveju atstovauja dr. Hab. Andrzej Łozicki iš Gyvūnų mokslų instituto, SGGW.
Ūkininkas: Kokį vaidmenį melasa atlieka pieninių ir mėsinių galvijų mityboje, kokių maistinių medžiagų ji suteikia?
Vertindami melasos maistinį tinkamumą, galime analizuoti jos įtaką raciono skoniui ar TMR struktūrai. Galiausiai įvertiname šį pašarą pagal jo cheminę sudėtį ir tai, kaip jis veikia didžiojo prieskrandžio metabolizmą ir viso raciono virškinamumą.
Melasos naudojimo galvijų šėrimui privalumai
Svarbiausia juslinė melasos savybė – saldus skonis, todėl ją ypač noriai vartoja gyvuliai, taip pat sunaudoja daugiau kitų pašarų, kuriems ne visada būdingas geras skonis.
Dozėmis naudojama melasa taip pat yra geras rišiklis, todėl sunku rūšiuoti atskirus pašarų komponentus pagal TMR sistemą šeriamus galvijus. Dedant melasą į TMR, praskieskite ją vandeniu, geriausia santykiu 1:4, o tada užpilkite ant pašaro.
Analizuojant melasos maistinę vertę, reikia atkreipti dėmesį į didelį sausųjų medžiagų kiekį šiame pašare, vidutiniškai apie 70-80 proc. Pagrindinė sausųjų medžiagų sudedamoji dalis yra cukrus, daugiausia sacharozė, kurios melasoje yra vidutiniškai apie 60-65%. sm Jie greitai fermentuojami didžiajame prieskrande ir yra geras prieskrandžio mikroorganizmų energijos šaltinis. Melasos cukrų fermentacijos kryptys skiriasi nuo javų krakmolo ir neprisideda prie prieskrandžio pH mažėjimo, o iš tikrųjų melasos pridėjimas gali sumažinti prieskrandžio acidozės riziką. Skrandžio cukrų fermentacijos metu iš melasos susidaro nemažas kiekis butirato, kuris, teigiamai įtakojantis prieskrandžio papilių ir gleivinės vystymąsi, užtikrina geresnį maisto medžiagų pasisavinimą iš prieskrandžio.
Bendro baltymų kiekis melasoje yra mažas ir yra apie 12–16%. DM Bendras melasos baltymas daugiausia susideda iš nitratų, laisvųjų aminorūgščių (tokių kaip glutamo rūgštis, asparto rūgštis, leucinas, tirozinas, argininas ir histidinas) ir azoto bazių (betainas, guaninas, ksantinas). Tarp šių junginių reikėtų pabrėžti biologinį betaino vaidmenį, kuris, kaip ir metioninas, gali padėti sumažinti suriebėjusių kepenų ligų problemas. Jei melasos dozė yra per didelė, betaino skilimo produktas gali suteikti pienui šiek tiek žuvies skonį.
Melasoje mažai riebaluose tirpių vitaminų. Kalbant apie vandenyje tirpius vitaminus, ypač iš B grupės, melasa pasižymi maža tiamino koncentracija. Melasoje, ypač cukranendrių melasoje, yra daug biotino, kuris teigiamai veikia vaisingumą, auginimo rezultatus ir kanopų sveikatą.
Mineralai, sudarantys žalius pelenus, sudaro apie 10–12% melasos. DM runkelių melasoje yra ypač daug kalio ir natrio, o kalcio ir fosforo – santykinai mažai. Kalio druskos gali sudaryti iki 1/3 pelenų kiekio. Didelis kalio kiekis melasoje gali lemti prastesnį kitų mineralų (pvz., Ca, Mg) panaudojimą iš dozės, be to, turi vidurius laisvinantį poveikį. Melasoje taip pat yra palyginti daug sieros (apie 5,6 g/kg sausosios masės). Atsižvelgiant į didelį kalio kiekį melasoje, svarbu tinkamai subalansuoti kitus ingredientus.
Melasa puikiai papildo vasaros dozes
F: Ar bėgant metams pasikeitė galvijų pašarams naudojamos melasos sudėtis ir savybės?
Iš pradžių terminas melasa reiškė galutinį produktą, gautą sacharozės gamybos procese po cukrinių runkelių arba cukranendrių sulčių išgarinimo, kristalizacijos ir centrifugavimo. Šiuo metu yra klasifikuojamos kelios melasos rūšys ir paprastai manoma, kad bet koks skystas cukraus gamybos ingredientas, kuriame yra daugiau nei 43 proc. cukrus vadinamas melasa.
Cukraus malūnai gali kontroliuoti sacharozės ekstrahavimo efektyvumą ir, atitinkamai, cukraus kiekį gaminamoje melasoje. Šiuo metu naudojamos cukraus gamybos technologijos leidžia efektyviau jį išgauti ir surinkti, o tai reiškia, kad sumažėja jo kiekis melasoje, todėl mažėja ir energetinė vertė.
Kalbant apie bendrą melasoje esantį baltymą, jį sudaro nebaltyminės azotinės medžiagos (nitratai, amidai, aminorūgštys), o jų kiekis melasoje labai priklauso nuo tręšimo ir dirvožemio sąlygų. Žinoma, dėl efektyvesnio sacharozės įsisavinimo ir mažesnio cukraus kiekio melasoje šiek tiek padidėja bendras baltymų kiekis melasos sausojoje medžiagoje.
Nors melasoje nėra daug vitaminų, tačiau jų kiekis šiame pašare labai skiriasi priklausomai nuo cukraus gamybos proceso ir pašarų laikymo trukmės.
F: Kokiose šėrimo sistemose verta į galvijų racioną įtraukti melasą?
Melasa dėl savo specifinės cheminės sudėties (didelio cukraus kiekio) gali būti įdomus galvijų pašaro elementas, nes padidina jo skonį ir padidina pašaro suvartojimą, taip pat padidina pašaro energetinę vertę. Didelis lengvai fermentuojamų cukrų (daugiausia sacharozės, taip pat gliukozės ir fruktozės) kiekis yra geras prieskrandžio mikroorganizmų energijos šaltinis. Tai skatina jų vystymąsi ir pagerina viso raciono virškinamumą. Todėl melasa puikiai tiks racione, kuriame gausu daug skaidulų turinčio pašaro, ypač prastesnės kokybės, nes skatindama bakterijų augimą pagerins skaidulų virškinamumą, taigi ir visą racioną. Geresnis pašaro virškinamumas, atsirandantis dėl melasos pridėjimo, ir apskritai geresnis pašaro skonis lemia didesnį pašaro suvartojimą.
Melasa, kaip geras mikroorganizmams greitai prieinamas energijos šaltinis, puikiai veikė ir pašarų racionuose, kuriuose yra didelė baltymų dalis, kuri greitai suyra didžiajame prieskrandyje – šėrimas ganykloje, šėrimas dideliais kiekiais žolės ar liucernos siloso, šlapalo įvedimas į racioną. . Dėl greitai iš melasos išsiskiriančios energijos bakterijos gerai išnaudoja amoniaką, susidarantį skaidant baltymus prieskrandyje. Tai lemia geresnį baltymų panaudojimą racione, padidina mikroorganizmų baltymų gamybą, sumažina amoniako koncentraciją prieskrandžio skystyje ir atitinkamai sumažina karbamido koncentraciją kraujyje ir piene.
Dėl didelio kalio kiekio melasa puikiai papildo dozes vasarą, kai gyvūnai, patyrę aukštą temperatūrą, prakaituoja ir per prakaitą netenka šio ingrediento. Melasos įvedimas gali pagerinti dozės sausųjų medžiagų suvartojimą, kuri karštu oru mažėja, ir papildyti kalį. Nepamirškite aprūpinti mineraliniais laižymais su kitais mineralais.
Kokiomis maisto dozėmis melasa veikia geriausiai?
F: Kokios melasos dozės yra optimalios atrajotojams šerti ir ar yra kokių nors amžiaus apribojimų (veršelių) šerti šiuo produktu?
Melasos dalis racione priklauso nuo gyvūnų grupės, kuriai ji bus šeriama, ir nuo viso raciono sudėties.
- Melžiamų karvių atveju, naudojant dozes, kuriose gausu energetinių pašarų – kukurūzų siloso, koncentratų – rekomenduojama, kad melasos dalis neviršytų 10-15 proc. atsižvelgiant į sausą dozės svorį.
- Dozėse, kuriose yra didelė pluoštinio stambiojo pašaro dalis (žolės ir liucernos silosas, šienas, šiaudai) ir mažesnė koncentruoto pašaro dalis, skaičiuojama, kad melasos dalis dozėje gali padidėti iki 15-20 proc. sauso dozės svorio.
- Tačiau dažniausiai rekomenduojama dozė žindymo laikotarpiu yra iki 1-2 kg per parą. Taip pat yra tyrimų, rodančių teigiamą didesnių dozių – iki 2-3 kg/dieną – poveikį. Tačiau nerekomenduojama vartoti didelių melasos dozių – apie 5-6 kg/dieną, nes esant padidėjusiai melasos stimuliuojamai sviesto fermentacijai, padidėja dietinės ketozės rizika.
Melasa gali būti įdomus sausų karvių raciono elementas, ypač pirmuoju džiūvimo periodu, kai šeriama dideliais kiekiais pluoštinių pašarų. Jį reikia apriboti arba išbraukti iš dozių prieš apsiveršiavimą. Dėl didelio kalio kiekio jis gali sutrikdyti Ca apykaitą ir padidinti hipokalcemijos riziką. Rekomenduojamas melasos kiekis dozėmis sausoms karvėms yra iki 1 kg/d. Naudojant melasą prieš visą džiūvimo laikotarpį, karvėms prieš apsiveršiavimą patartina nustatyti katijonų-anijonų balansą (DCAD) ir galbūt į dozę įterpti anijoninių druskų. Melasa netgi gali būti geras neskanių druskų nešiklis, be to, ji bus mieliau vartojama kartu su melasa.
Taip pat gera mėsinių galvijų raciono sudedamoji dalis gali būti melasa, kurioje jos dalis gali siekti iki 20 proc. sauso dozės svorio.
- Jei mėsiniai galvijai sveria iki 200 kg, tai gali siekti iki 0,5 kg melasos per dieną.
- Vyresni gyvūnai, kurių kūno svoris didesnis, gali gauti iki 1–2 kg per dieną.
Taip pat yra žinomi tyrimai, kurių metu melasos dalis yra didesnė, o tai neturi neigiamo poveikio gyvūnų augimui. Čia reikia prisiminti, kad, kaip ir melžiamoms karvėms, šeriant racionu, kuriame yra didelė žolės siloso dalis, labiau patartina naudoti didesnę melasos dalį. Melasa taip pat gerai veiks dozėmis, pridedant karbamido.
- Melasa veršeliams melžimo laikotarpiu šerti negalima.
- Vyresniems veršeliams galima duoti iki 0,5 kg per dieną, panašiai kaip ir veislinėms telyčioms.
Dažnai tai gali būti granulių sudedamoji dalis, naudojama kaip rišamoji sudedamoji dalis ir pagerinantis pašaro skonį.
Dėdami melasą į maisto racioną, atminkite, kad dėl didelio cukrų ir kalio kiekio melasoje tai turėtų būti daroma palaipsniui per kelias dienas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad gyvūnai galėtų prieiti prie laižymo ar mineralinių mišinių, kad būtų išlaikytos tinkamos mineralų – Na, Mg, Ca – proporcijos.
F: Kiek melasos naudojimas galvijų pašarams gali paversti pasiektais produkcijos rezultatais (kūno svorio padidėjimu, pieno gamyba)?
Sunku aiškiai nurodyti, kokių pasekmių, pavyzdžiui, padidės pieno gamyba ar padidėjęs kūno svoris, galima tikėtis įvedus melasą į melžiamų karvių ar penimų gyvulių racioną. Lengviau apibendrinti melasos naudą dozėmis.
Melasos įtraukimas į racioną padeda išvengti medžiagų apykaitos ligų
Šis pašaras, vartojamas tinkamomis dozėmis, padidina pašaro sausųjų medžiagų suvartojimą ir energijos bei virškinamų baltymų iš pašaro prieinamumą. Melžiamų karvių atveju tai reiškia, kad padidėja pieno gamyba ir pagerėja jo sudėtis, taip pat pailgėja laktacijos kreivės patvarumas. Tyrimai ir praktika rodo, kad dėl kitokios rūgimo krypties nei pašarų, kuriuose gausu krakmolo, kai kuriuos iš jų pakeitus melasa, sumažėja prieskrandžio acidozės ir prieskrandžio gleivinės pažeidimo rizika. Žindymo pradžioje geresnis dozės skonis ir virškinamumas skatina pašarų suvartojimą, dėl to sumažėja kūno masės mažėjimas ir ketozės dažnis bei teigiamai veikia reprodukcijos rezultatus.
Mėsinių galvijų atveju melasos naudojimas nuo penėjimo pradžios padidina dozės patrauklumą penėjimo pradžioje. Geresnis dozių virškinamumas ir baltymų iš jų panaudojimas, o tai ypač svarbu dozių su karbamidu atveju, įtakoja paros prieaugio padidėjimą ir pagerina pašarų konversijos rodiklius. Svarbu tai, kad skerdenos kokybė (spalva, marmuriškumas, mėsos švelnumas) esminių pokyčių nepasikeitė.
